paliauti reikšmė

Kas yra paliauti? paliáuti 1. intr., tr. DP476 pabaigti, nustoti, pamesti ką darius: Vakare visi paliáuna dirbę Lzd. Ar tu nepaliausi rėkęs?! Rdš. Moterys paliovė mynusios, apsupo traktoristą ratu J.Balt. Paliauk akimis tu mane ganęs Nm. Paliovė plakusi kilni poetės širdis sp. Kaip juodu nuėjo ten arčiaus, tas šunytis paliovė lojęs BsV66. Štai vėl paliovė ošęs pušynėlis A1885,102. Lietus paliovė lijęs Vrb. Paliausim gerti, imsim dainuoti JD1461. Kada tu paliausi rėkti?! Vv. Nebeverk, mergele, sriūbauti paliauk rš. Vincė taip smarkiai bėgęs paliovė, mat pailso sp. Paliauk, brolyti, rašyt, imk grėbliuką pataisyt KlvD22. Paliauju tamsint SD209. Paliovė gimdyt Ch1Moz29,35. Paliaukit, gaideliai, ant girnelių lesti (d.) Čb. Kad didis vargelis slėgt mane paliaũtų! (d.) Gg. Nepaliáudami baras DP87. Nepaliausiu (tol gersiu), iki pagirias atgausiu ST135. Paliáuk (nustok išdykauti) – gausi į kailį! Skr. Paliauju darbą dirbęs R36. Idant griekus paliautų brš. Dabar paliausiu biskį mano seną trūsę TŽIII293(Ak). Idant palióvę prabangų, apsirijimo ir girtavimo priimtų ilgus alkinimus DP586. Ir todrin paliovęs rūstybės ir kaip ažumiršęs senos smarkybės, geidžia visiemus piktadėjomus atleist SPI130. Turėtų paliaut piktybėsa MP86. Tu … paliausi nuog tavo darbo Mž388. Priversk mano neprietelius, kad jie nuo keršto paliautų brš. ^ Paliauk ir gardu radęs (kad ir labai kas skanu valgyti ar malonu daryti, reikia turėti saiką, nustoti) B. Ir gardu radus reik paliauti LTR. Paliauk valgęs ir skonį radęs Sim. nepaliáujamai adv. nuolatos, be paliovos: Būdinga mūsų šaliai yra tai, kad jos liaudies ūkis ir kultūra vystosi nepaliaujamai, vis augančiais tempais (sov.) sp. Demonstracijose ir mitinguose galingai ir nepaliaujamai skambėjo revoliucinės dainos (sov.) rš. nepaliáutinai adv.; R57 nuolatos, be paliovos: Lyja nepaliáutinai KBI33. Arkliai nepaliautinai prunkščiavo BsV69. Žaibai jau nepaliautinai apie jiedvi plakė BsMtII57. Ūžė degė nepaliáutinai ugnis TŽVII275. Bitys per vasarą nepaliautinai dirbo Rdž. Žmonės suejusys nepaliautinai dirbo, jeib ugnį užgesytų S.Dauk. | refl.: Ir valgyt svečiai štai ūmai pasiliovė P.Cvir. Ji ir tuokart, jo kojas apkabinusi, maldavo, kad pasiliautų [gėręs] LzP. Jūs, mergiotės, pasiliáukit, kraičių skrynelė̃s nekraukit (d.) Ds. Pasiliaukit tokių štukų Nm. Skarlatina pasiliovė siautusi rš. Vakarui atėjus, muzika nutilo ir pasiliovė griovę griaustiniai rš. 2. intr. pasibaigti, praeiti, nurimti, atlyžti, nustoti buvus, nutrūkti: Ir paliovė vėjas BtMr4,39. Meilė niekada nepaliauja VlnE 40-41. Afiera nepaliaujamoji DP373. O kažg tad neįjudinsis didėsp ir nepaliáujančiosiosp maldosp? DP220. | Širdis nepaliáuna – norias valgyti Als. | Kur viena kartis paliauja su savo galu (baigiasi), ten kita tur prasidėti K.Donel1. | refl.: Daba šiam laike bobausiai jau pasilióvė (nebedygsta, nebėra) Smln. Žiema anksčiau prasidėjo ir anksčiau pasiliovė Vd. Kai karas pasilióvė, grįžom Pgg. Gaspadinės perpykis pasiliovęs prš. Kupčystė su verginiais veik ir po visam pasiliaus Ns1832,4. Tas būdas jau pasilióvęs, to būdo jau nėra KI15. Mirus seniukui, mirtis pasiliovė, ir žmonės perstojo taip labai mirti A1885,12. Širdis buvo pripildyta nepasiliaujančio džiaugsmo V.Kudir. Nepaliaująsis džiaugsmas VoK54. ║ mirti: Žmona pasilióvė, mirė Pgg. 3. intr. pasikliauti, pasitikėti: Neronas paliovė ant įdėjimo jo kalinėn brš. Vyras yra kaip galva, ant kurio žodžio tur paliaut visi namai DP464. | refl.: Vaikas pasiliovęs, t. y. pasidavęs ant motinos J. \ liauti; apsiliauti; nusiliauti; paliauti; susiliauti