Kas yra patikėtinis? patikė́tinis, -ė smob. (1) DŽ asmuo, kuriam kas patikėta ar pavesta (tarnyba, pareigos, mintys, paslaptys): Po dviejų trijų dienų pradėjo grįžti patikėtiniai su ginklais ir kitokia manta V.Myk-Put. Gyveno ji tuomet tame pačiame Peterburge pas vienus labai didelius ir turtingus ponus už patikėtinę A.Vien. Aš tapau jos paslapčių patikėtiniu sp.
patikėtinis junginiai
- Laikinasis reikalų patikėtinis