Kas yra piktas? 1 pìktas, -à adj. (4) 1. SD454, H kuris greit supyksta, vaidingo būdo: Baisiai piktà to[ji] boba Vb. Mažas – tai piktas (apie mažo ūgio žmogų) Kt. Pikta žmona – griaustinis namuose J.Dov. Piktas vyras – ne našlystė B. Nuo pikto vyro pačiai papjūtis J. Mažučiai [vaikai] ir tai piktùčiai Aps. Piktỹsiai (piktasis) LKGI494(Mlt). Nebūk už šunį piktèsnis Prn. Buvo toks geras, o dabar piktas kai kibirkštis Gdl. Jo neužkabink – piktas kaip širšė Jnš. Piktas kai ugnis Skr. Piktas kai erškėtys Gdr. Alkanas žmogus piktesnis vilko (= už vilką) Pc. ^ Nebūk piktas – tuoj pasensi PPr389. Geriau yra šunį erzinti nekaip piktą žmogų KrvP(Sd). Pìktas – ubago šiktas (pasijuokiama iš pikto) Srv. piktỹn adv.: Piktyn eiti N. Kitas senyn eina geryn, o jis – piktỹn Sb. ║ linkęs smarkiai pulti ar gintis (apie gyvūnus): Šuva pìktas – ankąs, kap atitrūks Nmč. Pìktas tik šuva Pb. Nata šunys labai pìktūs Pls. Šitie gyvuliai piktesniai Slk. Prie piktesnių gyvulių arti nelįsk! Slk. Jautis buvo piktas ir rambus P.Cvir. Man bitės nelabai piktos Upt. Spiečiai dažniausiai būna nepikti Rm. Ans galutinis avilys baisiai pìktas – kerta tuojau Jrb. ^ Pikto šuns dantys aštresni LTR(Vdk). Pikta kalė namus gina Škn. Šuva piktas – namams diktas LTR(Ldvn). Piktoji ožka vilkui kliūna VP37. Piktos bitės saldų medų neša PPr274. piktỹn adv.: Šitas šuva eina piktỹn Ds. 2. apimtas pykčio, supykęs, susierzinęs: Niekas mane pìktą nematė Vlkv. Kap piktà, leidžia, kuom turi Pls. Ne an tos kojos iš lovos išlipai, ka toks piktas Grk. Tom dienom buvau piktà Sv. Koki pìktūs – nesnori ir būt! Aps. Kai valgyti nori, tai mergaitė tokia piktùtė Rm. Visas pìktas namo parėjo Ds. Reikia, sako, piktái (būnant piktai) maišyt duona – rūgsta gerai! Mžš. Pìktas kaip šuva Vb. Sėdi vyras už stalelio kai šunelis piktas LTR(Lp). Girtas piktas it raganos piršlys LTR(Šll). Piktas kaip šeškus Žg. Piktas kaip vilkas Škn. Piktas, kap vapsos ingeltas LTR(Srj). Pìktas kaip pipiras Žl. | Kodėl piktomis akimis žiūri, jog taip geras esmi? CII405. Įbedė piktų pikčiausią (pyktį išreiškiantį) žvilgsnį rš. | prk.: Na, plaukėjai! Naują pajėgą subūrę, skroskim irklais piktą jūrą! V.Myk-Put. ^ Džiaukis, iš pikto turgaus su nosia išbėgęs LTR(Lp). pìkta n.: Beniui buvo pikta, kad patėvis jį pažemino Šarūno akivaizdoje J.Avyž. Sode paukštytės gieda, o man taip pikta, taip pikta, kad nors duok kam į snukį A.Vien. Man pìkta, kad jis mane erzina Mrj. Kad valgytum, tai nepìkta būt, o dabar ant pūsto (tuščiai) mėtai Skr. Man ant jo nepikta, man jo gaili, nabago A.Baran. Net pìkta, in tokį darbą žiūrint Ktk. Pikčiausia, kad sudrengė vienintelius jo naujus kailinius: sutrūkinės jie dabar V.Krėv. piktaĩ adv.: Piktaĩ (pykdamas) dirbo ir nudirbo (pagadino) akėčias Ėr. Drūčiai piktaĩ šnekėjo LKKVII184. Agota, piktai trenkusi durimis, išeina priemenėn J.Avyž. Tėtis, pamatęs vaikus dirbant, nepiktai juos bara, kad jie jam išnešioją vinutes, kurias jis laiko įdomioje dėžutėje A.Vencl. Gudai, piktesniai įpykę ant lečių, jog jų vierą niekino, augusius kirto S.Dauk. | prk.: Krosnyje piktai spraga sausos eglinės malkos rš. piktúoju adv.: Su juo nei geruoju, nei piktúoju nesusikalbėsi Ds. Kad neduodi geruoju, reikės pradėt piktuoju Srv. Piktúoju klega, baras Grv. Išpūtęs akis, patempęs apatinę lūpą, vis piktuo[ju] žvairavo į Elzę Pt. Jei geruoju nieko nepadeda, piktuoju nė tiek Žem. Matydamas Jonas neatsikratysiąs piktuoju, ėmė geruoju kalbėti Žem. ^ Gaus geruoju, bet grąžins piktuoju KrvP. ║ smarkiai puolantis (apie gyvūnus): Jei musės piktos, bus lytaus Škn. Bitelės prieš lietų piktos esti LTR. Piktáinsiui (piktámsiam) veršiui supilk botagu KlbIII13(Lkm). ^ Šuva pašertas pìktas, o žmogus alkanas pìktas Krm. piktaĩ adv.: Šuo piktai puolė svetimus P.Cvir. ║ nenorintis atleisti, susipykęs: Mes su juo dabar piktì nesišnekam Mžš. Ar ir dabar in tavę piktas? Str. piktù adv. piktuoju: Močia su marčia nesudera, piktù Ktk. Rodos, kad jis su tėvu piktu Rdm. Kad kada ir buvot piktu, tai nieko Rmš. Mudu nuo pernaimet piktù Alk. Tu geriau su žmonėm būk geru, ne piktù Vl. Aš tokios mados: kad geru, tai geru, kad piktù, tai piktù Gs. Geru nepavijo, piktu išbėgo B. piktúoju adv.: A ilgai galia vyras su pačia būti piktúoju?! Krš. Biškį kaip mes i piktúoju Slnt. Kad tu ir piktúoju gyveni – tylėk Lp. 3. įžeidžiantis, užgaulus, šiurkštus (apie žodį, kalbą): Ant Pranio nepasakysi nė pusę pikto žodžio Vvr. Ji turėjo puikų gyvenimą, niekados negirdėjo pikto žodžio J.Balč. Piktą žodį apžangyti, apleisti J. Pikto žodžio ..., kolei mirsiu, neužmiršiu S.Stan. Vargus žmogus užmiršta, bet pikto žodžio – niekados LTR(Vlkj). Mes ... už vieną piktą žodį šimtą piktesnių ataduodinėjame DP129. Būk toli nug piktų bylų BB2Moz23,7. Kada žmonės tus piktus žodžius girdėjo, gailėjosi BB2Moz33,4. Juokas šiuose kūriniuose piktas, kandus, geliantis priešą rš. ^ Mylimą svečią – pyragu, nelaukiamą – piktu žodžiu TŽIII380. Susibaręs – už piktojo žodžio, susimušęs – už didžiojo vėzdo Sln. pìkta n.: Almonė galvojo, kad Norkūnas pasakys ką nors labai pikta arba trenks duris ir išeis rš. piktaĩ adv.: Bobos liežiuvis nedaug sveria, bet piktai gelia KrvP(Srj). 4. Rk, Žml aštrus, aitrus, užimantis kvapą (ppr. apie prieskonius, maistą ir kt.): Garstyčiai piktì baisiai – palaižyk Lnkv. Piktì čia čibuliai, teip ir ėda akis Ob. An pavasario ne teip pìktūs krienai Ob. Ryt atdarysu piktąjį alų Šts. Anas piktasai dustas smirda Rz. ^ Pìktas pìktą gena (kartūs vaistai išgydo ligą) Krš. Piktą piktu varo VP37. Už žirnį mažesnis, už velnią piktesnis (pipiras) Dkšt. ║ Vvs, Žml dilginantis, deginantis: Piktadilgės labai piktos, kai ankanda, labai peršti Kkl. Piktos dilgėlė̃s drabnukai lapukai Sem. Jis nuėjo in daržą, išsipjovė piktą dagį LB253. piktaĩ adv.: Piktadilgės piktaĩ kanda Kkl. 5. didelis, smarkus: Gal jau piktà dančio sopė, kad šuva išsiunta Trgn. Pastebėtas piktas linų, kanapių kenkėjas – lininis pelėdgalvis sp. Kiti gesia pìktą liepsną, pridėdami malkų A.Baran. Tu piktesnis ubagas kaip mes ir drįsti sakytis, kad buvai karalium BM246. Tokiūse nusidraskymūse reikėjo datirti dar piktesnių nelaimų S.Dauk. | Gailius verda nuo slankto, nuo piktojo kosulio (kokliušo) LTR(Km). piktaĩ adv., pìkčiai, pikčiaĩ NdŽ labai: Ana dar nepìkčiai sena Klt. Kad graužia akis sodas – pikčiaũ šarmo (= už šarmą)! Pc. Mes tave pikčiaus vargysim nei anus BB1Moz19,9. Pikčiaus SD63. Pirma piktaĩ vogė arklius Švnč. Tokioj gryčioj da pikčiau šalta kai orie Sv. Jis da pikčiaũ (smarkiau, greičiau) paleidė tą motociklą Krs. Nebegirdžia nabagė i pražilus pikčiaũ mañ (= už mane) Mžš. Prieš perkūną vėžiai pikčiaũ eita Štk. Jis piktaĩ darbininkas (didelis, geras darbininkas) Jnš. Alus piktaĩ surūgo Jnš. Piktaĩ noriu valgyt Trgn. Piktaĩ gelia dantį Ėr. Pirmai labai piktaĩ sopėjo Str. Kuo pikčiau ėmė skaudėti, kad užgėriau vaistų Šts. Labai piktaĩ ima plėštalunkis Rš. Šiandien piktaĩ kaitina saulė Rm. Ne per piktai seniaĩ Rd. Visai tamsu pasidarė: pikčiau kaip miške Pnm. Skatiką išleisti bijojo pikčiau kaip mirtiną nuodėmę papildyti Žem. Pikta pamoksla pikčiaus limp nei smala BPII62. Merga ginas pikčiáusiai, ką nekalta Ml. ║ stiprus, garsus (apie garsą, balsą): Surėkė vaikas teip piktù balsu KlvrŽ. Piemenaitis cypė piktù balsu, ka tušką atėmė KlvrŽ. Galvijai piktu balsu rėkti pradėjo I. piktaĩ adv.: Aš tyliu, o Ona da pikčiaũ šaukia Lbv. ║ negyjantis, skaudamas: Turėjo ans pìktą koją i ejo py daktaro Prk. Piktà votis ilgai nežugija Rod. Šetonas išėjo nuo veido Viešpaties ir mušė Jobą piktomis votimis CII524. Ligos ateit ... negirdėtos ..., niežai ir žaizdos piktos Mž427. Appylė Dievas jo visą kūną piktais niežais BPI112. Pikti šašai ir kaltūnai už tai vaikus ir moteris galuoja, kad jų namuose taip nečysta Tat. ║ nesveikas: Jo viduriai piktì, sugedę KII138. Jis turi piktàs (nesveikas) akis KII21. Koja piktesnė pastojo KII306. Kas akis turi piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti, iž artimo negal ant jos veizdėt SPII141. 6. BPII91, R, K kuris blogai elgiasi, nedoras: Žmogus, vaikel, visai ne tokis piktas, kaip tu manai, o ypač nepiktas mūsų žmogus, sodietis V.Krėv. Kam aš čia turiu būti seniui piktas nẽlabas?! Skr. Ir geras buvo, kol piktiems į rankas nepakliuvo KrvP(Brž). Ans nes daro, jog saulė užteka and piktųjų ir and gerųjų ir lyja and teisiųjų ir and neteisiųjų Ch1Mt5,45. Sueiga, maištas piktųjų SD21. Ką gi tenai darys piktieji, kur ir gerieji drebės?! DP14. Kitaip geruose, o kitaip piktuosejuose yra per nuveikimą DP599. Žodis Dievo amžinai bus piktiemus ... ir geriemus Mž329. Tarne piktasis, visą skolą atleidau tau, jog munęs prašei! I. Nykštukas, daug piktamè sviete patyręs, nuo tėvų atstot jau negeidė Jrk27. Pas mus kalba, kad ten pikta šalis V.Krėv. Piktà draugė Petrą pražudė DP162. Atskirs piktuosius ižg vidurio teisinykų DP524. ^ Geras geram, piktas piktam Krg. Gyvatė kanda skaudžiai, o pìkto žmogaus liežuvis – da skaudžiau Slnt. Piktas žmogus iš adatos vežimą priskaldo S.Dauk. Iš piktų išejo, o gerų nepavijo B. Piktoji motė vyrui kelią užkerta B. Greičiaus piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso DP514. Pats nebūk piktas, piktasis tau nieko nedarys TP1880,41. Geras patars, o piktas tik išjuoks KrvP(Vl). Gailisi geri visų, o pikti – vien tik savųjų KrvP(Vg). Gero žmogaus tylus balsas, o piktą toli girdėsi KrvP(VI). Geras darbas piktam akis bado KrvP(Vl). Piktas davęs, piktas nedavęs Rz. Tokios pikto kalbos, kokios vilko maldos S.Dauk, Rz. Ką piktas įdės, tą ir geras neišims S.Dauk. Kas piktas, tas ir diktas LTR(Yl), Šts. ║ turintis nedorų tikslų, vykdomas nedoromis priemonėmis: Būdas piktas, negeras SD205. Pìktas paprotys, pìktas būdas platinas KII59. Į širdį pamažu tekėjo aršus, piktas džiaugsmas J.Avyž. Idant svetys neturėtum jo už piktos širdies žmogų S.Dauk. Kada žmogus piktos širdies tai girdi, tikt pasiliekti savo paikystėje CII323. Papulsi kada ant piktõs rankos, ir nuneš galvą Ds. Jų piktas mokslas tur išgaišti Mž339. Idant jų paveikslu savo piktu nepažeistų MP6. Merga kap piktà pakusa Plv. Ir būtų paskiausis vylius piktesnis užu pirmąjį BPI396. Jų darbai pikti buvo DP243. Piktas daiktas SD453. Piktų šnekų nedidina – jos pačios auga Vlkj. Pikta širdis dainos nemėgsta TŽV602. Piktą žodį visi girdi PPr225. Ji jau užtektinai gavo, aš tikiu, ji pames savo piktą kelią J.Balč. Vargina mus teipag pikta sąžinė brš. Ne mirimo, bet pikto mirimo bijokimės DP583. Iš piktos burnos nelauk gero žodžio, jug iš purvo negaliam pasemti čysto [v]andens VP19. | prk.: Pikta ugnis užsidegė jo akyse V.Krėv. ^ Godo šaknis visa piktà Prk. pìkta n.: Iš ko pikta gimsta pasaulyje? J.Jabl. Jūs ketinot man pikt daryti CII574. Savo burnai duodi pikt kalbėti OsG151. Dūmojimas širdies žmogaus yra pikt iš jaunystės BB1Moz8,21. Kaip jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4. Ką jūs tam kūdikiui darysite, norint pikt bus, norint ger ..., pačiam Dievui daryste Mž115. Pridaryta daug pikta prūsų, kuršių ir žiemgalių šalims K.Būg. Dievai taip su manim elgiasi, kaip ir žmonės: kur gali, ten pikta daro V.Krėv. Kad jam kartais kelyje neatsitiktų kas pikta Skv1Moz42,4. Nevalio[je] daug pikta pamatysim JD1173. ^ Maža pikta, didžia durna (kvaila, paika), ė vidutinių reta Ds. piktaĩ adv.: Jisai tuos piktadėjus piktai nužudys CII751. Piktai padūmoju ant ko R31. Kunigaikščiai ne baisumu yra gerai darantimus, betaig darantimus piktai Mž32. Piktai prieš Dievą kalba SD16. Kursai ... tiems žodžiams netik ..., tasai est piktai prisitaisęs Mž28. Kuris piktai daro, nopikenčia šviesos DP490. Pilotas gerai pradėjo, bet piktai pabengė DP171. Pinigus, piktai nupelnytus, sugrąžino DP165. Piktai padariau, nuog savo mielojo tėvo atstodamas BPII225. Mieli broliai, nedarykite teip piktai! BB1Moz19,7. Bet ir čionai tūlas jau piktai padarė – lietuvišką kalbą iš maldų išvarė Gmž. Jeib valnystės mano piktai nevartoju CII53. ^ Nesidraugauk su tuo, kas piktai apie kitus kalba: apkalbės ir tave TŽIII381. Mieliaus kalbėti piktai nekaip gerai B. Ir gero žmogus norėjo, bet piktai išėjo KrvP(Jrb). Kas gražiai kalba, tas piktai daro LTR(Jnš). 7. prastas, niekam tikęs: Išrinko gerąsias [žuvis] ing rykus savus, o piktąsias oran išmetė DP524. Turi būt ... išmestas kaip piktas ir nereikalingas medis MP96. Davė kelnias piktų pakulų su spaliais, tai tik šlaunis nubrūžavo Ml. Kelias yra piktas, jog negali išeit, išbristi B. ^ Piktas kirvis neveik prapuola B. Jo visur pilna kaip piktõs vilnos Arm. Geras medis negal pikto vaisiaus atnešt Sch88. Geras sapnas neįvyks, bet piktas įvyks VP15. Piktas sapnas beveik įvyksta MŽ. pìkta n.: Ir kas po tam visų pikčiausia yra: žmogus, per visą savo amžią vargęs, po tam turi numirti ir supūti BPII511. piktaĩ adv.: Sunku yra, piktai darbą pradėjus, dailiai pabengti VP43. Man eit piktaĩ KII160. Labai piktai destis su tavo prova KBI39. Gerai arba piktai peniu, girdžiu, priimu ką SD36. Aš pikčiaũ mažo (= už mažą) Trgn. Kaliošai kai nudyla, tai pikčiaũ basas Pc. Pikčiaũ duonos (= už duoną) žirnieniai blynai Srv. Kad bačka pilnai yra prikrauta, tad nepiktai yra antdėti sluogą, kad tabokas susigulėtų S.Dauk. Pikčiau, kaip ūlyčioj! ... Ir siaura, ir kreiva, ir slidu rš. Tegul Dievas saugo nug tokio vaisto! Par tą piktesniai dar būtum vaikams Rp. piktỹn adv.: Juo tolyn, juo piktyn ejo Meinardui S.Dauk. ║ silpnas (apie ligonį): Tai tiesa yra, jog sergu strošniai ir toks esmu, jog jau piktesnis nebgaliu būti P. piktaĩ adv.: Negaliu, sergu, piktai turiuosi SD26. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus DP511. piktỹn adv. K: Eit liga geryn, kad žmogus piktyn Sch87. 8. B sunkus, vargingas: Rūpesnis už ligą piktesnis Šts. Pikti čėsai virto Jnšk. [Lietuviai] mokėjo visados ir pikčiausiuose atsitikimuose pasigelbėti A1884,85. Piktos dienos mums atėjo Mž53. Dėl to nusitverkiat šarvo Dievo, idant galėtumbit atsispirti hadyną piktą VlnE121. Pikta gadynė virto ST593. Jie dengia mane namuosu piktuoju čėsu BBPs27,6. pìkta n.: Raulas pradėjo suprasti savo padėjimą, ir pikta darėsi jam ant širdies J.Bil. Tai vaikam pìkta (graudu) močios (jai mirus) Klt. Tavo kaulai nerazeina, tai ažtai tau pìkta (skauda, sunku) Švnč. Labai tolims kelužis, labai vingrios upužės, pikt atkeliauti RD190. Pikta būt žmogui pačiamui, sutverkim jamui padėjėją MP223. piktaĩ adv.: Ką anos (dukterys) duos, kad anos pikčiau gyvena negu mes Eiš. Dirba žmones pikčiau kaip ardinarčikai Ėr. Pas tokius gimines pikčiaũ kaip pas svetimus Slm. Šiandien šarma pikčiaũ sniego (= už sniegą) Pc. Vieškeliu – bloga, šunkeliais da pikčiau važiuoti Krk. 9. R399, I, Alvt, Ktč atšiaurus, nepalankus, nemalonus (apie orą, klimatą ir kt.): Kas čia darysis, ka vė[ja]s toks pìktas y[ra]? Štk. Tilvikas priš pìktą orą šaukia Žgč. Grėtė atsikėlė surūgusi lyg piktas oras I.Simon. Jei tas piktas oras ilgai patvers, tad senoji motina tankiai jaunąją motiną papjauna, o bitės paliekta nespietusios S.Dauk. Mes veik gerą, veik pìktą orą turim KI34. Nei pikti jį orai, nei šaltis gandina RD201. Skubinčiausi, idant išbėgčiau didį vėją ir piktą orą BBPs55,7. Šiandien bus piktas oras, nes dangus ūkanas raudonuoja BtMt16,3. Metas priešùs kaip žiemą ir piktas dėl vėjų ir šalčio DP39. 10. kenkiantis sveikatai, nuodingas: Dėl to vyresnybės pradėjo ilgainiui grėsti svietą nu taboko, kaipo nu žolės didžiai piktos S.Dauk. Jiem išėjus iš upės, pasitiks močeka su buteliais piktų̃ žolių ir juos apgirdys BM14. Piktoji ūmėdė (Russula emetica) nuvirinta tinka valgyti rš. Kviečiai čysti atskiriami yra nuog kūkalių alba kitų piktų žolių BPI210. 11. šlykštus, šleikštus, bjaurus: Piktas kvapas iž nasrų SD32. piktaĩ adv.: Kvepiu piktai, smirdu SD32. 12. pìkta n. verčia vemti, bloga, šleikštu: Man pìkta darosi Mrc. Jei pìkta, tai eik lauk Vv. Jau i dabar pìkta, kaži kas negera Vdk. Nuog tos kumelienos man pikta daros Lp. Man pìkt pastoja KII160. Taipgi bežiūrint man jau dūšiai pìkta pastojo K.Donel. ◊ kaip pìktas (piktàsis) pìnigas (grãšis) An, Lnkv, Ds, Rm, Krkn; Sln apie ką labai įkyrų, landų: Lenda visur kaip pìktas pìnigas Kp. Nevelkis po kojų kaip pìktas pìningas! Užv. Prikibo prie manęs kaip piktas pinigas PPr408. Musė kaip piktas pinigas kad pristojo! LTR(Vj). Apstojo kaip piktasis grašis LTR(Pp). piktà akìs asmuo, tariamai turintis galią pakenkti pažiūrėjimu: Neduok Dieve pikta akis pastebės iš gatvės rš. Saugok vaiką nuo piktų akių! Vb. pìkta ant širdiẽs verčia vemti, šleikštu: Kai saldžių daiktų užvalgiau, tai tik pìkta ant širdiẽs pasidarė – maniau, kad reikės vemt Gs. iš pìkto; iš piktų̃jų; BsPIII286 piktuoju, piktai: Vien iš pikto, vien iš pikto anudu rokuojas Gršl. piktóji (piktà) dvasià Ss; DP246 velnias, nelabasis: Tai piktoji dvasia kviečius gadina, paversdama juos piešomis rš. Geriau piktà dvasià sutikt kely negu girta moteris Rš. Tai pikta dvasia tavo sielą gundo V.Krėv. Zotag piktóji dvasia atlekia ir pagauna aną žodį ižg širdies DP99. piktù gvoltù labai smarkiai: Ė man suka piktù gvoltù tuos sąnarius Pn. piktóji ligà J, Ds; V.Kudir sifilis. piktà (piktóji) mėsà; R135,402 gyvamėsiai: Gyvąją (pìktąją) mė̃są nuėsdinti KI443. Pikta mėsa nuog sveiko kūno atpjaujima yra BPII129. Insigavo ing jo žaizdą pikta mėsa BPII26. pikčių̃ pikčiáu LKKVII183 blogiausia. piktà sė́kla nelabasis, bjaurybė (kreipiantis į ką piktai, supykus): Ne, piktà sė́kla, nelūžk! KlvrŽ. pìktas vãbalas netikęs daiktas: Veiza į mumis kaip į pìktą vãbalą Gršl. piktų̃ vidurių̃ nervingas: Kokia tu šiandie piktų̃ vidurių̃ Gs.
2 pìktas sm. (4) 1. blogis: Mes dabar budėsime dvigubu jautrumu, kol piktas nebus išrautas su šaknimis V.Myk-Put. Kovoja gėrio ir pikto pradai rš. Už gerą jis noria piktu užmokėti S.Dauk. Nieko pikto jums nebus rš. Niekados nieko pikto tau nepadariau S.Dauk. Viliuos, kad tos mano drąsos už piktą neimsi Jn. Už piktą skuba piktesniu atkeršyti Žem. Pamiršk savo rūstybę, atsimink, kad jie yra mano broliai ir kad mes už piktą turime mokėti geru! J.Balč. Iš mažens patyręs žmonėse daug pikto, aš labai norėjau, kad jo nebeliktų E.Miež. Žiūrėk, vaike, kaip gema geras iš pikto! V.Kudir. Gelbėk mus nuog viso pikto Mž53. Davė augti ... ir medį pažinties gero ir pikto BB1Moz2,9. Giminė žmonių ... visam piktám buvo paduota DP194. Labai greiti ir primanūs visop piktóp DP221. Visad daugiaus traukias piktop negi gerop MP82. Netur ... pikto už pikta ataduodinėt DP209. Adomą ant pikto bei grieko įgundė BPII434. Jei piktai tariau, duok liudymą apie piktą DP158. ^ Pikto neprityręs, doro nepažinsi LTR(KzR). Piktas piktą gimdo PPr274. Ir baisi bausmė nuo pikto neatgrasina KrvP(Mrc). 2. Ds piktumas, pyktis: Už neteisybę muni pìktas ema Krš. Tie vaikai piktaĩs vienais – nėko geruoju nepasako Šts. Tėvai iš pikto pradėjo vaikus savo baustie Tat. Tai dabar nuo pikto (iš piktumo) kalba Grž. Pasakė net su piktù Ktk. Su piktù išvarė iš trobos Jdr. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą slenka ir kad su piktù jį reikia pajudint K.Donel. Su geru ir su piktù tėvai ją ragina bile vieną sau skirtis Jrk112. 3. piktasis, nelabasis: Y[ra] pìktas pristojęs ir anuo jo[ja] Ms. Ans su piktu susidėjo Slnt. Niekad nemiegta, visad jaučia, kad piktas ape mus siaučia brš. ◊ dėl vìso pìkto Pn, Jnš dėl visa ko: Dėl vìso pìkto pasiimk pinigų Mrj. Duok gi, jei teip užsispyrei, dėl viso pikto tą stiklinėlę išgersiu Srv.
piktas junginiai
- piktas pokštas