pinas reikšmė

Kas yra pinas? 1 pìnas sm. (4) 1. R410, MŽ552, N, K, Ss, Lp statiniais pintos tvoros pagalys, šaka, lazda; žiogris, pinutis: Eglinių pinų̃ tvora ilgiausia laiko Plv. Lauras, jau per daug mirkyts, tuo pìną pagavo K.Donel. Jam tik su pinu atskalbt gerai šonus, tada žinotų, kad nereik gert! Alvt. Šeiminykas, piną iš tvoros išsitraukęs, vaiko piemenis iš sodo Pjv. Kas tas daržas, kas ne daržas, klevo pinais aptaisytas LTR(Šk). 2. Švn, Kt skieto rėmų lazdelė: Vienas skieto pìnas ilgesnis Jz. Jau pagedo skietas – subėgo pinaĩ Rdm. Pìną perlaužė Lp. 3. ppr. pl. PnmA dervuotas siūlas, kuriuo apvyniojama skieto rėmų lazdelė: Strustis skieto pinaĩs apipinta J. Reiks nešt skietą taisyt, ba pinaĩ jau paleido Al. Nupinto skieto strusčių galai būdavo sulyginami peiliu, o pinai ant rėmų suglaistomi specialia įkaitinta su grioveliu viduryje geležimi rš. 4. varžos medinis sutvirtinimas, išpynimas: Tu man būk tokiam žmogui: visi varžų pinaĩ supjaustyti Rmš.
2 pìnas sm. (2); Kos50 išdykėlis, paikšas.
3 ×pìnas, -ė (sl.) smob. (2) [K] suomis: Pinai save vadina suomiais A1884,75.