plėnis reikšmė

Kas yra plėnis? 1 plėnìs sf. (4) žr. 1 plėnė: 1. Nulupk nuo šitos mėsos plė̃nį Ut. Pumpurai apgaubti trimis plėnelėmis (lukšteliais) Mt. Kaliošai visiškai sudilo, liko kaip plėnìs, tuoj prakiurs Ut. 2. Mano plėnis trūkus Šl. Kaip skerdė kiaulį, tai ir dangų plė̃nį perdūrė Ds. 3. žr. 1 plėnė 4: Jų arklys žabalas – akys kažin kokiom plėnim aptrauktos Ut.
2 plė́nis sf. ppr. pl. (1) KI447, K; Lex37, Q330, SD245, R, SGI154 ką tik degusios medžiagos pelenai (su blėstančiomis žarijomis); jų tumulas: Nuo degėsių atitrūkusios plėnys lėkė padangėmis kaip strėlės P.Cvir. Plė́nys laksto, baisu, kad neužsidegtų ir kitos triobos Srv. Kur gaisras, o kur plė́nys atlekia Kair. Prieš vėją plė́nių pas mus neatneš Pš. Nesvilyk kiaulės arti tvarto, bo gali vėjas plė́nis užnešti ant stogo Vl. Kas traškėsena, kas krisena tų plė́nių! Ms. Grasė plėnimis paleisią visą kaimą Vaižg. Visas turtas plė́nim nuėjo Jnš. Po kelių dienų namai vieno gaspadoriaus į plėnis sudegė BsMtI130. Sudegė, vienos plė́nys tebuvo Pj. Iš trobų tik vienos plė́nys liko Grl. Viskas sudegė, tik plė́nis vėjas nešioja Gs. Popierių plėnim dvokia Zp. Miltai kad balti, kaip plėnis Ėr. Dedervinę reik gydyti su plė́nia nu anglies ir su rasa nu lango, saulei netekėjus (priet.) Slnt. Kalvės plėnis (gelžuones) duoda kiaulėms nu liaukų Ggr. Argi jie akmenis, į plėnis sudegintus, gyvus padarys? RBNe4,2. | prk.: Simbolizmas buvo sunaikintas į plėnis rš. ^ Kad tu plė́nim nueitum! Ml.