plonybė reikšmė

Kas yra plonybė? plonýbė sf. (1), plonỹbė (2) NdŽ 1. didelis plonumas: Tai plonýbė medžiagikės, baimės! Krš. Ir plonýbė drobės nematyta! Ds. Šitokia plonýbė, ir išausk! Ut. 2. didelis laibumas: Sudžiūvo, o rankų ten plonýbė! Krš. Kas siūlų plonýbė pančekoms! KlvrŽ. Kad mama baisiai plonai verpi. – Kokia čia plonýbė! Rm. 3. plonas drabužis: Vyrai blizguliavo mėlynais kaškietais, kirto akis milais, dryžuotais ir languotais, kitas jau ir pirktinėm plonybėm pasimovęs J.Balt. ◊ liežùvio plonýbė mokėjimas maloniai, saldžiai kalbėti: Anos liežùvio plonýbė neišpasakyta Krš.