pobūdis reikšmė

Kas yra pobūdis? póbūdis sm. (1) 1. daikto ar reiškinio skiriamųjų ypatybių visuma, būdinga ypatybė, charakteris: Vieną dieną karalius pats paklausė mane apie valstybinę santvarką ir jos pobūdį mano krašte J.Balč. Lietuvos valstiečių judėjimas buvo iš tiesų nacionalinio pobūdžio rš. Maisto pobūdis turi įtakos skrandžio sulčių kiekiui ir sudėčiai rš. Krašto pobūdis, jo klimatas A1884,220. Ūkės pobūdis A1884,220. 2. NdŽ psn. išvaizda, veidas, gymis, pabūdas: Jis buvo augšto ūgio, tvirtas, gražaus pobūdžio rš. Gausi jaž gausi tokio pobūdėlio, ale negausi tokio notūrėlio LTR(Všk). 3. Gmž psn. prigimtis, būdas: Kokio pobūdžio ji ... buvusi, galim iš to suprasti, kad ... ji ... visiems akis išbadžiusi LC1886,29. Tai buvo žmogus nuožmo pobūdžio rš. Jogailis nebuvo tvirto pobūdžio prš. Čia pirm viso aiškiai atsimuša tautos pobūdis, jos charakteris Vd. Kiekviena tų tautų čia parodo savo pobūdį ir dvasią Šlč. 4. (neol.) temperamentas: Charakteris yra būdas, temperamentas – póbūdis FT. Temperamentas, arba pobūdis, ir yra emocionalinis žmogaus savotiškumas rš. 5. psn. paprotys, tradicija: Ten bus giedras dangus, lengvesnis pučia vėjas ten ir švelnesnius ten pobūdžius mes rasim V.Kudir. Jie tampa priešais savo tėvų pobūdžių ir kalbos V.Kudir. ║ polinkis: Jauna, patogi mergaitė eina ant gyvenimo, katras užmuša visus pobūdžius jos širdies A1885,99.

pobūdis sinonimai