prakeikti reikšmė

Kas yra prakeikti? prakéikti 1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakéikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakéikiau Brt. Prakéikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką prakeikti gali Dkš. Bernužėli tu mano, galiu tave prakéikti su dviem trimi žodeliais (d.) Mrj. Tėvas ją (dukterį) kasžin už ką prakeikė, užpykęs ant jos BsMtI155. O prakeikta tokia mandrybė! P. Esi ant amžių prakeiktas P. Ateik dabar, pramikeik juos Ch123. Tesi prakeiktos visos nuodėmės DP184. O prakeiktieg tatai kiemai, kurie mus nuog anų amžinų butų ir palačių Viešpaties atatraukinėja DP353. Tas prakéiktasis godas yra tikrai šaknimi viso pikto DP126. O nelaimūs erškėčiai nuodėmių mūsų, kuriuos pagimdė prakeiktoji žemė širdies mūsų DP170. | Laimė, kad gyvulys nesupranta savo prakeiktos (nelaimingos, baisios) dalies Blv. Visiem ateina ta prakéikta senatvė Alvt. Daiktas prakeiktas R52. Švariai išrausiu usnį tą prakeiktą T.Tilv. Negausi paskolinti nė prakeikto grašio (nieko) rš. Ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis velijo BsPIII9. prakeiktaĩ adv.: Tõlie prakeiktaĩ KlvrŽ. Aš prakeiktaĩ gėriau, o ans dar prakeikčiau Šts. Ir šaudo prakeiktai! B.Sruog. prakeiktinaĩ adv.: Prakeiktinai keikia ana J. Prakeiktinaĩ (labai) keika Šv. | refl. tr., intr.: Priešai patys prasikeiks rš. Iš didelės bagotystės pats saũ praskéikia Sld. An galo tas diedas prasikeikė BsV308. 2. refl. daug keikti: Prasikéikiau, lig molynę apariau Ds. Su tokiu kelmu gyvendama, vis tiek prasikeiksi rš. Taip, ar girdit, kaip tas neprietelius prasikéikė K.Donel. 3. tr. užburti, užkeikti: Pakliuvo in tokį prakeiktą dvarą (ps.) LTI164. 4. refl. keiksmu prisiekti: Tada pradėjo Petras prasikeikti ir pasibažyti BPI373. Pradėjo tada prasikeikti ir prisiegot BtMt26,74. \ keikti; apkeikti; atkeikti; įkeikti; iškeikti; nukeikti; pakeikti; prakeikti; prikeikti; sukeikti; užkeikti

prakeikti sinonimai