prarėkti reikšmė

Kas yra prarėkti? 1 prarė̃kti, -ia (pràrėkia), pràrėkė 1. intr. DŽ1 kurį laiką dejuoti, šaukti, rėkti: Su rankom ligoninėj pràrėkiau pusantaro mėnesio Dglš. Visąnakt pràrėkė [iš skausmo] Dglš. 2. intr. įstengti šaukti, rėkti: Kaip tam sapne: rėki rėki – neprarėkì Sb. 3. tr. rėkiant nurungti, nustelbti kitus: Jis pràrėkė visus J. Jos balsas visus prarėkė, visus užšaukė Žem. Jie garsiai, vienas kitą prarėkdami, pasakoja apie kažkokį siaubą, stovintį kalvelėje rš. 4. tr. DŽ1 garsiai šaukiant, pagadinti: Ką ji giedos: beganydama balsą pràrėkė Srv. Vestuvėse pràrėkiau balsą, dabar negaliu dainuot Mrj. Tebesigirdėjo pavargę, prarėkti dainininkų balsai rš. | refl.: Aš iš baliaus – užkimus, prasirė̃kus Mrj. 5. tr. labai verkiant, pažeisti: Rėk, rėk tu man – bambą prarė̃ksi Ds. 6. intr. pravirkti: Aš neprarė̃kčio iš pasiutimo amžiais Jdr. Ema pasiutimas – nepràrėku Rdn. 7. refl. nuolat verkti: Prasirė̃kę vaikai, žviega i žviega Rdn. \ rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; įrėkti; išrėkti; nurėkti; parėkti; parrėkti; perrėkti; prarėkti; prirėkti; razsirėkti; surėkti; užrėkti