Kas yra priegaidė? príegaidė sf. (1) 1. lingv. žodžių garsų tarimo būdas; dėsningai kintanti skiemens gaida, intonacija: Mes vartojame du príegaidės ženklu: smailinį (acutus) ir apriestinį (circumflexus) Jn. Mūsų rašomoji kalba pažįsta dvejopą priegaidę K.Būg. Skiemens gaida, arba tono aukštumo moduliacija, vadinama priegaide LKGI128. Balso judėjimu tęstinė priegaidė tarmėse gerokai įvairuoja rš. Tvirtapradė (krintančioji) príegaidė DŽ. Tvirtagalė (kylančioji) príegaidė DŽ. Laužtinė, kirstinė, vidurinė príegaidė DŽ1. 2. žr. priegaida 2: Rašytojas poemai ne tik pasirinko lyrinį pasakojimo būdą, bet daugumą lyrinių posmų ataudė liaudies dainų stiliumi, daug kur panaudodamas švelnią humoristinę priegaidę rš. 3. NdŽ priedainis.
priegaidė reikšmė
priegaidė rašyba: priegaidėspriegaidės taisyklėpriegaidės pptpriegaidė taipriegaidė angliskaitvirtapradė priegaidė
Kitos žodžio priegaidė reikšmės: Priegaidė angliškai Priegaidė sinonimas Priegaidė lenkiškai Priegaidė latviškai