prieklėtis reikšmė

Kas yra prieklėtis? príeklėtis sm. (1), prieklėtỹs (3a) Grv, Srv, prýklėtis (ž.) Als, Vkš 1. Brž, Pn, Sv, Sdk, Pš vieta prieš klėties duris po nuleistu stogu (ppr. lentinis pakilimas), priesvirnis: Taučius vienmarškinis dalgę ant prieklėčio kala Vaižg. Príeklėtis da kirviu daryta Grv. Svirnas be príeklėčio – kepurė be kazirkos Vj. Pastatyk maišą ant príeklėčio Št. Balną nunešk į príeklėtį Bsg. Visus grėblius sudėjau ant príeklėčio Paį. Kamanas padėjau an príeklėčio Ut. Vištos palindo po príeklėčiu Skrb. Šuva iš po príeklėčio išlindo Upt. Mūsų marti ... ant prieklėčio šokte šoko, svirno duris daužte daužė NS709. ^ Gyveni kaip šuo ant príeklėčio, ir tiek Srv. Prileisk čigoną prie prieklėčio – įlįs ir klėtin Rk. 2. pristatyta prie klėties kamaraitė: Kamara prie klėties vadinas príeklėtis J. Pryklėtė[je] gulia vaikiai Šts.