Kas yra prikišti? prikìšti, prìkiša, -o (prìkišė) 1. tr. priartinti ką prie ko: Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris A.Vencl. Paskui prikišo ugnelę, ir malkos tuojau ėmė liepsnoti J.Balč. Prikišaĩ prie dantukų ir nekandi Kt. Sėdi merga, prikìšus kuprą prie sienos Skr. Prikìšęs kumštį int pat nosį, pagrasė Š. Šuo prikišo nosę lig meisos, ans jau ir nebvalgo Šts. Jeigut jis nors pirštą prikìš prie to kamuoliuko, tai ir numirs BM279. Prikišė ausį an langelį ir klausos BsPII204. ^ Ji visur nosį prìkiša (visur kišasi) Gs. Ei, tu burna, nebūk durna, kai prikìšiu, išsižiok! Gs. prikišamaĩ adv. 1. labai arti, labai veikiai: Laikas kraustymos prikišamai, reik dangintis J. Ajei kaip veikiai, prikišamaĩ! Als. Prikišamaĩ i šventas Jonas jau Vkš. 2. labai aiškiai: Prikišamai aiškus pavojus rš. | refl. tr.: Ko žiūri, nosį prisikišęs? rš. Prisikìšęs nosį, ir zaukos! Vvr. 2. refl. veidu prisiartinti prie ko: Jis taip pat prisikišo prie lango rš. Baltušis, priėjęs prie lango, prisikišęs žiūrėjo LzP. Kai skaito, ji labai prisikiša (turi silpnas akis) Ėr. Turbūt vištakius turi, kad taip prisikìšęs skaitai? Krkl. Žiūri prisikišęs ir nieko nesupranta Viln. Didelį iš tolo pamatysi, mažą – arti prisikišęs Jnš. | prk.: Šiandien vėjas prisikišęs pučia Vb. Nė prisikišus negal suprasti, katras kaltesnis Šts. Nė prisikišęs tu nematysi tų pinigų (visai jų negausi) Skr. 3. tr. pripildyti ką ko: Atsikišus pampso kišenė prikišta J. Gatvės kaip prìkištos kareivių par mobilizaciją Lnk. Ėda ėda ir nėkaip neprikiša tos savo gerklinės Vvr. Į pilvą prìkišta pjaustytų raumenų – tai skilandis Vlkv. Prikišk pilną pečių [malkų] LB219. Jau prìkišė gurklį žąsiukas (prilesė lig soties) Ėr. Kiauro maišo neprikiši Sln. Dar šieniką reiks prikišti Pš. Jų taip daug suėjo, kad gryčelė kište prikišta buvo LTR. Po visus miškus prìkišė gyventojų Ul. ^ Nedidelė kamarelė, pilna baltų kultuvių prikištà (burna) Grg. Giminėm neprikiši gerklės visiem (vis jiems maža) Ėr. prikišamaĩ adv.: Pirštu prikišamai privalgęs, užgėrė M.Valanč. | refl. tr., intr.: Prisìkišė žmonių [vagonas] Pn. Viens prisikišo maišą samanų, o ant viršaus užsidėjo vilnų BsPI257. Prisikišk taboko pypką – rūkysma Šts. 4. tr. ne visai užkišti, kišant pridaryti: Jušką (šiberį) tik prikìšk, ba pyragas gali sudegt Vrb. 5. tr., intr. netekti, nustoti ko: Aš tau seniai sakiau, kad pasensi, sveikatą prikiši, bet iš skolų neišbrisi! A.Vien. Būtų prikišęs galvą, jei būtų nei žodžio prūsiškai nemokėjęs K.Būg. Ponui betarnaudamas, prikišo sveikatą rš. Jau vaikas prikišė pasturgalį (gavo mušti) už neklausymą Paį. Kėravok (saugok) akis – prikìši (pagadinsi) Pmp. Prìkišiau ir akis terp dūmų Dbk. Per visus šalčius važinėjau po miškus, bet ausų neprikišau (nenušalau) Ėr. Dėl vaiko ir sveikatą prikišo Pnm. Išėjau su savais pinigais, buvau manęs, kad teks prikišt Srv. Prikišiau visus pinigus begydydamas Dbk. Jau tu prikišaĩ šimtą rublių ir dar nori prikìšt Skr. 6. refl. įkliūti: Gali prisikišt [pakeikęs] (gauti kalėjimo ar kt.) Kdn. 7. tr., intr. daryti priekaištą, priminti: Jam prikišamà kaltė BŽ56. Čia žmogui negalima nieko prikišti Blv. Dėlto, kai nuėjau, prikìšo senas skolas (iškalbėjo, kad skolų neatiduodu) Srv. Kartą jis man prikišo mano piktą gyvenimą J.Balč. O kam anas man kožnam žingsny prikiša? Skdt. Ką tu čia man vis prikiši, lyg kad tau skriaudą būčiau padaręs? Vv. Jam prikištinas nesirodymas originaliais literatūriniais kūrinėliais sp. prikišamaĩ adv.: Čikas prikišamai į jį pažiūrėjo rš. neprikištinaĩ adv.: Jis buvo susišukavęs ir apsirengęs ničnieko neprikištinai rš. 8. tr. paduoti ką (gelbstint): Suskubau pagrobti nuo lipto kartelę, kiekvienam prikišau ir ištraukiau čežančius it linų pėdus iš markos M.Valanč. Kad aš skęstu, tai prikišk man savo ranką brš. 9. tr. duoti: Mažiesiems jei prikiša kad putros lašą, ir tai gerai Žem. Kas turi dvi sermėgas, tegul prikiša vieną neturinčiam brš. 10. intr. duoti kyšį: Girininkui prikišdavom, tai veždavom girios, kiek norėdavom Vdžg. 11. refl. prisidėti: Jis, prie anos kupčystės prisikišęs, vargdieniu paliko rš. Suverpk linus, gal, prie ko nors prisikišę, išsiausim Skr. Mažu teip buvo kokia liga priskìšus? Klt. Bet, augant gyventojų būriui, prisikišant jiems prie orės, žemė virto į turtą A1884,301. 12. refl. tr. Lex101 prisijuosti, pririšti (prijuostę): Eidama linų raut, prisikišk prikyštę Rgv. Prisikìšk žiurstą, padabok drabužius Skr. Eidama prie kiaulių, prisikìšk žiurstą Alk. Kvartuką prisikišk – teip tai kaipmat išmurzinsi suknelę Srv. Atsiraitojau rankoves, prisikišaũ žiurstą Jrb. 13. žr. pakišti 1: Durnius, lankelį po skvernu prikišęs, ir bėga paskui LB201. 14. tr. įterpti: Prikišiu kitą kalbą (sakoma, norint pakeisti temą) Dr. ◊ pirštù prikišamaĩ 1. visiškai arti, čia pat; labai greit: Rugiai baltuoja ir kaskart didžiau, pirštu prikišamai užeis ir rugiapjūtė Žem. Juk jau rugpjūtė pirštù prikišamaĩ Užv. Jau ir Velykos pirštu prikišamai Žem. 2. labai aiškiai: Pirštu prikišamai išrodė Žem. Jei pirštù prikišamaĩ jam neparodai, tai jis ir nemoka padaryti Alk. kóją prikìšti atsikratyti, kuo įskundžiant: Činovninkui neparankus buvo viršininkas, taigi prisitaikęs prikišo jam koją V.Kudir. nãgą (pir̃štą, rañką, rankàs) prikìšti bent truputį dirbti: Rankos neprikišau, o laukai žaliuoja LzP. Nė rankų prikišt nenori rš. Neprikišus nago, nėko nėra Plt. Neprikišiu pats piršto – ir nejuda rš. Kad prikišo savo pirštą, tai buvo prikišta: vežimą tuoj ant kojų pastatėm rš. Visados eik rañką prikìšęs prie gyvulio (liuobk, prižiūrėk, jei nori, kad augtų) Žl. Nagą prikišęs turi turėti pry paršelio, kitaip susitrauks į ežį Gršl. \ kišti; antkišti; apkišti; atkišti; įkišti; iškišti; nukišti; pakišti; parkišti; perkišti; prakišti; prikišti; sukišti; užkišti
prikišti junginiai
- prikišti nagus prie, prikišti rankas