Kas yra purus? purùs, -ì adj. (4) 1. birus, minkštas, nesulipęs: Supūna, paliekta minkšta ta žemė, puri Plng. Purèsnė žemė, ir derlius geresnis Imb. Bulvės mėgsta nesunkią purią dirvą rš. Akėk, kol visa žemelė pasidarys purì kaip pūkas Ps. Lyjant į purų dirvožemį susigeria daugiau vandens, negu į supuolusį rš. Daržų žemė smulki ir puri rš. Purùs sniegas J. Pailsusias kojas vos ne vos galima ištraukti iš puraus, gilaus sniego rš. 2. VšR išakijęs, korėtas: Palangiškė duona y[ra] purì Grg. Pyragai bus purūs, bo geri miltai buvo Škn. Purì duona J. Kiaušinių trynius ištrinti su cukrum iki purios masės rš. 3. pasišiaušęs, išsiskleidęs, išsipūtęs: Purì tavo plaukai Krš. O jau purì buvo ta mano mučė Jrb. Minkštutė purùtė paduška Ėr. Tykiai leidosi saulė į purius debesis rš. 4. papurtęs, putlus: Jis ištiesė savo mažą purią ranką rš. Glaudė lūpas prie purių vaikų skruostų rš. Kaip grybas puode prakaituota ir puri nosis rš.
purus reikšmė
purus rašyba: purus varskes apkepaspurus varskeciaipurus blynaipurus varskes pyragaspurus varskes apkepas be manupurus biskvitaspurus kugelispurus omletas
Kitos žodžio purus reikšmės: Purus angliškai Purus vokiškai Purus sinonimas Purus lenkiškai Purus antonimas