abejutis reikšmė

Kas yra abejutis? 1 abejùtis sm. (2) 1. SD1190 abejotojas: Susidėjau su tokiu abejučiù, ir nieks neišėjo Gsč. Tai jis toks abejùtis Aln. Abejutis nedrūtos širdies ant visų kelių savo CII1107. 2. Mt, LBŽ bot. bugienis (Ilex aquifolium).
2 abejùtis, -ė adj. (2) 1. Lkš abejutiškas, vidutiniškas: Gaspadorius abejùtis, t. y. nė dideliai blogas, nė dideliai geras J. Ar geri šįmet rugiai? – Abejučiai Šk. 2. Šlv nepastovus, netvirtas: Abejùtis oras CI340. Su tokiuo abejučiu verčiau visai nesusidėk, jis dar kiek kartų atsimainys Bsg. 3. suktas: Bernas buvo abejùtis Zr.