Kas yra męsa? męsà (ž.) sf. (4) R.Būg(Vn, Kltn), Šlu, Grd; D.Pošk žr. mėsa: 1. Paskui dalį męsos išvirę įsidėjo ant kelio S.Stan. Seno gyvolio męsà kieta Lkv. Kiaulėna męsà vasarą negerai Sg. Męsõs gal nori? Stl. Gera męsa, bet neįkandama LMD(I). 2. Geras arkliukas būtų, ka būtų biškį męsõs daugiau Vgr.
męsa junginiai
- ant grotelių kepta mėsa, ant grotelių kepta mėsa/žuvis, kurio metu kepama mėsa ant žarijų, mėsa be kaulų, mėsa kepsniui, troškinta mėsa, šviežia mėsa
- mėsa be kaulų, šviežia mėsa