žaboti reikšmė

Kas yra žaboti? žabóti, -ója, -ójo 1. tr. Lex178, Q637, R, MŽ, D.Pošk, I, N, Sut, RtŽ, M, L, LL58, Rtr, RŽ, DŽ, Ds, Krs, Užp, Dbk, Slnt, Ms, Als dėti, kišti, sprausti žąslus arkliui į nasrus: Su brizgilais žabók arklius J. Kur te išturėsi nežabótą [arklį] Alz. Žabõj arklį, bo neanturėsi LzŽ. Jei geras arklys, tad nežabóji, tie žąslai paliekta po apačia Kl. Kamgi čia žabóji arklį: kai šituo tai gali ir nežabótu drąsiai važiuoti – neišvers Š. Pati arklį žabója, pati pavalkus mauna ir pakinko Skp. Kumeliais važinėjo nežabótais Antr. Teip pat jam (jaučiui) apynastrį uždeda, nežabója Aln. Tatai bjaurybė cigonas mane apgavo: arklys be liežuvio nesiduoda žabojamas, nes nuo gelžies juoba jam skaudu M.Valanč. Kuinai liesūs kūdūs, eina ir nežabóti Alz. Tiktai nebūkit prilyginti tiemus arkliui, asilui be proto santiemus, kurius kamanoms reikia žaboti, idant galėtų taipo juos valdžioti KN36. Viena seselė žaboj’ žirgelį, antroji seselė jį pabalnojo KlpD28. Žabok, tarnaiti, bėrą žirgaitį sidabro kamanėlėms RD41. Jis turėjo bėrą žirgą, pas tėvą augintą, plienu vienu padkavotą, sidabru žabotą D26. Ant tėvelio dvaro žirgelį balnojau, balnodamas, žabódamas su žirgu kalbėjau JV128. Ožius žabojot, mūs kieman jojot LTR(Žž). Kinkykit pečių, žabokit piestą, išvežiema svočios pilvelį, pavertiema galu laukelio NS749. | prk.: Tuomet nusibodo man draskyti tinklus, nežabotus jodyt viesulus aklus S.Nėr. ^ Vienas jojamas, o kitas žabojamas LTsV278(Prn). Ne vakarykštė varna, ne vakar pirštu žabota S.Dauk. Vienas ant visko moja, kitas ir uodus žaboja LTsV300. Geras abrakas arklius žaboja An. Oho, koks mandras – nežaboto ir pro šūdą nepravesi Lkš. Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi Lnk. Žvengia žirgelis akmenėliu žabojamas (dalgė) LTR(Rk). | refl. NdŽ. 2. tr. DŽ, NdŽ prk. tramdyti, valdyti: Linksmos, nežabotos dienos prašvilpautos ir prasvajotos J.Marc. Ji jautė, kad nuo tos baimės ir svyravimo plyšta galva. Ji iš visų jėgų žabojo save rš. 3. tr. kišti šiaudų grįžtę ar virvę naminiam galvijui į nasrus: Išputusią karvę žaboja atbulai nuvytu iš šiaudų ryšiu ir vaiko LTR(Krok). Jeigu išpunta [karvė], tai pieno pilia ir žabója – gerklėn virvę, kad pradūsuot labiau Kp. Žabódavo šiaudais [išputusią karvę], aplaistę [grįžtę] žibalu PnmŽ. 4. tr. DŽ vairuojant ratais apkabinti: Žabóti akmenį, kelmą NdŽ. 5. tr., intr. regzti, raizgyti (tinklą): Paūkas žabója visur LzŽ. ║ raišioti: Žabóti skara NdŽ. | refl. NdŽ. 6. refl. žiotis, darytis tarpui: Daba ka tos skalos yr, matai, anos žabójas, pasidaro skieminys Krt. \ žaboti; antžaboti; apžaboti; atžaboti; įžaboti; išžaboti; nužaboti; pažaboti; peržaboti; prižaboti; sužaboti; užžaboti

žaboti sinonimai