ropoti reikšmė

Kas yra ropoti? ropóti -ója, -ójo J, Š, DŽ 1. intr. judėti, rėplioti (ppr. apie vabzdžius, roplius): Rupūžė apie pamatą ropója, tai jau bus lietaus Pš. Kriupvarlė ropó[ja] LKKVIII159(Plng). Jūros dugnu ropoja šliužai ir juodos kirmėlės E.Miež. Ropojo stiebais vabaliukai P.Cvir. Ropója kirmėlės par žagarais, šliaužia Klt. 2. intr. eiti keturiomis, šliaužti keliais, pasiremiant rankomis: Kruta, juda, ropója – dirba vaikas Ob. Mano mama iš to kaimo: čia gimus, čia ropót pradėjus, čia augus, čia i numirus Rd. Vaikas visom keturiom po aslą ropoja Vdšk. Nežinojom jokių žaisliukų, ropójom po žemę, ir baigta Jnšk. Vaikų ropót nereikia leist – keliukus iškraipo Ut. In daikto ropóji ropóji (bulves kasdama) Dglš. Tas urvas toks žemas, kad, norint įeiti, tenka ropomis ropoti rš. Par procesiją ana liuob keliais ropoti Skd. ropótinai adv.: Prisigėręs galėsi ropótinai parropóti Kal. 3. intr. DŽ1 prk. pamažu, sunkiai eiti, važiuoti: Diedas ropója per pirkią kap ne savo kojom Ck. Ežia ropójau ropójau, kol namo atropójau Kp. Nestrioku ropókium, mama privis Slm. Sūnai in „Pobiedą“ važinėja, o boba ropója Rš. Senelis ropója par žolę, tik žolę sušliaužia (blogai pjauna) Skdt. Maž da ropója kur pėsčias per sniegą namo Dglš. Pro kiemą ropojo traktorius, vilkdamas priekabą J.Avyž. ║ pamažu judėti, slinkti: Vakaro žarų nurausvinti debesėliai dangumi ropojo rš. Pamažu, pamažėle debesys ropojo, versdamiesi kuprom, susiliedami į kalnus, atverdami daubas rš. ║ dirbti, vos begalint paeiti, neturint sveikatos: Einu, ropoju, nešu ką nutvėrus – už ką gi: a jam, tam biesu, pragert?! Mžš. Aure, Pliuškiai eina, ropója, telyčią laiko, – nu kamgi seniem?! Mžš. Ai tu bėda mano, geriau ropóte ropók, ale dirbk, duonos iš kitų neprašyk Ps. Eini, ropóji ir negali – šitei blogiausia Lel. 4. intr. prk. [i]sunkiai, visomis keturiomis kopti, kabintis:

ropoti sinonimai