šalis reikšmė

Kas yra šalis? 1 šalìs sf. (4) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1176, SD111, H, R, MŽ, Sut, LsB236, M, L 1. dešinė ar kairė kūno liemens pusė, sonas">šonas: Ne, ne pryšakė[je], an šaliẽs vis buvo segamos kelnės vaikių End. Žmogaus į šalìs yr pažastės Plšk. Turėjau šalỹ segamą bliuzelę Vdk. Jis prisėdęs prie šalies šlavė tai, kas buvo valgyti padėta A1884,403. Akšen, akšen, mergele, stok pri muno šalies LTR(Skd). Stovėjo seselė pri brolio šalies, stovėdama graudžiai verkė LTR(Plt). Nei dvarelio, nei dalies, tik bernelis prie šaliẽs DrskD152. Tę vargo mergelė linus ravėjo, bagočiaus sūnelis prieg šali stovėjo KrvD209. Aš sėdau už stalelio prie bernelio šalẽlei (d.) Onš. Gul našlelė prieg šalelei kap ledo lytelė LTR(Nmn). Prie tavo šalẽlės matutė stovėjo, o prie mano jauno smarkioji strielbelė JD53. Šviesus kardelis pri muno šalelės, reiks mun joti į karelį StnD25. Pri šalaitės kukuo[ja] gegužaitė įvairiais žodaičiais D117. Gulk, mano mergele, prie mano šalẽlės, miegelio miegok DrskD193. Stovi motinėlė pri mano šalẽlės, stovėdama gailiai verkia (d.) Sml. Gul močiutė ant lentelės, šešios žvakės prie šalẽlės (d.) Ps. Kam nuleidai baltas rankas tu prie savo šalelės? BsO185. Aš mergytę turėdams, pas šalužės gulėdams, tai man saldu yr miegot N137. Trečia kukavo šaly šalužėlės; buvo mano mergužėlė LB54. Oi močiute motinyte, kam palikai siratytę? Plati vieta po žemelėm, būč parejus prie šalelei LTR(Dkšt). ^ Ka nėr pri širdies, nereik nei pri šalies LTR(Vdk). ║ SD355 viena daikto pusių; šonas: Dailioji šalis avinių kailių I. Ir viena, ir kita šalìs [apikaklės] nudriskusi Žr. Toj [stogo] šalìs apdengta dar tais metais Šlčn. Par šiąnakt turi iškast ant kalno labai gilų šulnį, privežt akminų ir tais akminais išmūryt šalis šulnies, o dugną išliek marmuru LTR. Ir tepapjauja jį prieg šalies altoriaus BB3Moz1,11. Laurynas kepamas sako: versk antra šalia BPII87. Ant šalies anos uolos, kur saulė neužgauna, neseniai sniegai ištirpo I. Nugaros, pilvo šalis E. ║ LKAI130 šoninė dalis, pusė: Šalis lovos, patalo SD112. Reikia langus iškirsti vienoj [trobos] šaly du kokius ir antroj šaly kokius du DS245. Staklių šãlys dvijai – viena vieno[je] pusė[je], kita – kito[je] Ps. Šimtas lentužėlių laivo dugnužėliui, antras šimtas lentužėlių į laivelio šaleles JV1075. Šešios šakos tur iš liktarno šalysa išeiti BB2Moz25,32. Iž abiejų šalių aštras SD1102. Reg, kaip skritulis dangaus krutinase o stebuklingai šalimis verčiase SGII6. | Grįsti šales (akmenimis arba lentomis) I. ║ dalis: Skrynė parskirta buvo ing dvi šali I. Per appjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūne DP54. ║ D.Pošk, S.Stan, I, L, Rud kokio plono daikto viena pusė: Viena šalis kortos rašytos SD86. Jau dvi šalìs ir ažurašė Dv. Bernaitis, subraukęs visą šalį, imdavo popierių į abi ranki rš. Pančekos ant blogos šaliẽs išverstos Rod. ║ kita pusė: Antroj šalyj žemės esą žmonės SD266. 2. R, MŽ, N, K su prielinksniu pro žymi judančio daikto atžvilgiu artimą vietą: Pro šalį eimi R360, MŽ481. Jis anai gribšterėjo, pro šãlį eidamas J. Ponai važiavo pro šãlį, veiza – vaikas skarelėse gražiose suvyniotas (ps.) Lk. Ažnešk grėblį, pro šãlį eidama KlbX133(Mlk). Eina pro šãlį, su padurkais akis daužydamos (nekęsdamos viena kitos) Kv. Ta mūso raiteliai pralėkė raiti pro šãlį Pln. Ejo pro šãlį frontas, daug pamušė žmonių Dv. Miesto bandas gindavo pro mūsų šalìs Vdk. O žemė tik dunda, tik dunda, ir vėjas pro šalį tik švilpia, tik švilpia LTR(Dkk). Ne tankiai jojau tais vieškelužiais pro mergužės šalelę N102. Pro tavo šalelę bitės medų neša, o pro mano šalį plieno kulkos lekia (d.) Ds. O tai jau ėjo pro jų šaleles tos kulkos kaip bitelės JD1085. Bagočiaus sūnelis pro šalį jojo, vargelio mergelę pasidabojo LTR(Rdš). Tartum giltinė pro šalį pralėkė J.Bil. Kiškis pro šalį bėgo J.Jabl. Ten buvo tiltas nugriautas, pro šãlį reikėjo važiuoti Kal. Nenoria nė su žmogu sušnekt – eina akis panėrus pro šãlį (nežiūri) Kair. Jeigu bėgs, anos (ugnelės) ginsias, ka nebėgsi, praeis pro šãlį Klk. Pro šãlį, pro šãlį, pro vienas kitą rieta tie kiaušiniai, o kartais kitam užkliūna (apie kiaušinių ridinėjimą) Krž. Debesėli, debesėli, pro šãlį (iš piemenų giesmės) Švnč. Devynios kulkos pro šalį ėjo, o dešimtoja širdį pervėrė LTR(Ut). Beveizdinčios ant tų, kurie pro šãlį tenai vaikščiojo DP440. Ir nunešė bjaurybes (neapykantą) ir nečystus akmenis pro šalį ant nečystos vietos BB1Mak4,43. O tie, kurie pro šalį ėjo, bliužnijo jį, grąžydami galvas savo ir bylodami VlnE208. | Pro šãlį vaistų praleido, skauda KzR. Visiškai neraudo nuo putos; tarytum ne į vidų, o pro šalį liejo alų J.Balt. Tu dribini košę ant žemės pro šãlį bliūdo KŽ. | prk.: Prabėgo pro šalį kaip marių vilnis jaunatvė ir jos viesulai Mair. ^ Daugiau vietos pro šalį LTR(Šts), Skd. Prašom pro šãlį (juok. sakoma pasibeldusiam artimam žmogui ar vaikui) Krš. Geriau tėvas nu stogo, neko lasas">lašas pro šãlį [nukristų] (apie girtuoklį) Krž. Neik pro šalį dejuojančio brš. ║ junginyje su prielinksniu ant reiškia pakreiptą ką nešiojant: Nešioti kepurę ant šalies LL5. Skriblių turėjau, ant šaliẽs užsidėjau Snt. Stovi bernelis ant krantužėlio, jo kepurėlė ant šalužėlės LTsI367. Už Dunojelio stovi mergelė an akmenelio, jos vainikelis an šaluželės Lar167. Kepuraitė ant šalies, razumėlis kap avies LTR(Mrj). 3. vieta prie kieno nors šono, pašonė: Jaunikis sėdėjo iš vienos šaliẽs, svotas – iš kitos, o aš per vidurį Dv. Šalisè stovėjo abudu vaikai Erž. Susėdo abi svečiui iš šalių J.Balt. Seselę keliu veža, broleliai iš šalių joja LTR(Mrs). Iš šalių jojo raiti broleliai, pirma jų lėkė du sakalėliai LTsI293. Vienoj šalẽlėj jauni broleliai, antrojoj dieverėliai Niem20. Užgerk į sesaitę, savo myliamąją, katra tave išleisdama šalaitėj sėdėjo LTIII412(Sln). Oi, lydi, lydi broliai seselę šalelè važiuodami Niem24. Vieną ant rankelių nešu, antrą šalelėj vedu (d.) Grž. Uošviu vadinojo, šalele vežiojo NS331. In šliūbelį važiavau, karietėlėn sėdėjau, oi iš šalẽlių po du broleliu sesulę ramydami DrskD149. Iš šalių dygo žalia rūtelė, per vidurį – roželė (d.) Lp. Šešios žvakės iš šaliẽs JD843. Trobos šalė̃[je] auliai Šv. Iš šalių̃ kartim užtverta, kad gyvuliai neišėst javų, daržų LKT293(Kpr). Aš šeimininkausiu, o marti tegul sau būna ant šalies, parsineš sau duonos Žem. Prie šaliẽs ji turia žmogų (ne viena) Jrb. Teip pri šaliẽs galėčiau dirbt lengvus darbelius Erž. Išvedė juos ižg žydavos ..., idant ant šalies tuo drąsiaus ižpažintų, ką apie Jį turėtų DP466. Nukryžiavojo ... su Juo kitu du latru: vieną po dešinei, o antrą po kairei šãli Jo DP172. | Susiedas pas šalį geresnis už brolį tolieju CII97. ║ JV503 vieta, vienodai nutolusi į vieną ir į kitą pusę nuo vidurio: Antroj šaly vieškelio stovi didelis viešbutis rš. Vieni viena šalià, kiti kita šalià važiavo Nč. Vienoj šalỹ berniukai, kitoj mergaitės Ad. | vieta, esanti į kurią nors pusę nuo centro: Kalmautis pakabintas ant juostos, linguojas į šalis ir bilda LTR(Krž). Kad aš ėjau su bernužiu šokti, manę jauną į šaleles blaškė JV572. Akys lakstė į šalis kaip du žiburiukai V.Mont. Pažvaira buvo ben kiek, vis an šãlį žiūria Svn. Ant šalies žiūrėti N. Gruodai išskydę, ir purvas tiš į šalìs J. Puodas susimušo, į šalìs išsitaškė košė Pln. Išklišus visai, vieną koją į šãlį meta Erž. Kiti žmonys dūsaudami skaidėsi į šalis Žem. Žirgai prunkštavo ir šokinėjo į šalis rš. Lapeliai kečias į šalis, iš sunkumo lėpsta Vaižg. ║ Ch1Mt8,18 (upės, ežero, jūros ir pan.) krantas: Iton šalỹ upės čaika stovi Pls. Plauk, dalele, šiton šalin, šiton šalin ... Dunojėlio TŽI181. Iš abejų upės šalių stovėjo gyvasties medis NTApr22,2. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,12. Ir ėjo paskui Jį ... žmonių ... ir iš anos šalies Jordano BtMt4,25. 4. R325, MŽ436 vieta ar erdvė, esanti tolėliau nuo ko nors, nuošalė: Į šalį demi R395, MŽ531. Ką į šãlį padėti KŽ. Į šãlį vadinti KŽ. Vienas žmogus ant šãlį, kitas žmogus ant šãlį (paveda į šalį pasikalbėti) Krč. [Kapinių] šaliñ pakavoj[o] [savižudę] Lp. Už vieno venterio galo sparnai į šalìs Smln. Par stalą leidėm: uogos an šãlį atsiskyrė, šiukšlės irgi an šãlį Ps. Gal an šãlį vis išlįs [bulbos] pro grumantus Slm. Mesk šluotą į šalelę, vesk žirgą į stainelę LMD. ║ pakraštys, tolimesnė gyvenamoji vieta: Po šalìs lija lietus LKKIX218(Dv). Šalysè buvo lietaus, debesavo aplink par visą dieną Srv. 5. kryptis, pusė: Vienas kelias eina vienon šaliñ, kitas – kiton šaliñ Dv. Regėt bus po tiesiai šãliai mokykla Pls. Razsiejo (išsiskirstė) kas sa[vo] šaliñ Šlčn. Atejom iš kairios šaliẽs LKKIX217(Dv). Kūdra buvo ton šaliñ Dv. Po itai šãliai anas gyvena Dv. Girtas, eina in visas šalìs krypuodamas, keverzloja Pv. Vienon šaliñ mosterėjo lopinuku, kiton Rod. Daboja an vienos šaliẽs, an kitos Pls. Dūmai išeidė vienoj šalė̃j Šlnč. Čia kelias suseina iš visų šalių̃ Btg. Jeigu debesys plauko ruožais į visas šalis, tai bus graži ryt diena LTR(Nj). Ant krantelio stovėjau, in jūreles žiūrėjau, iš kurios šalelės plaukia vandenėlis LTR(Sdk). Pučia šiaurus vėjas iš visų šalių̃, krečia gailią rasą nuog rūtaitėlių DrskD147. Dar nedajojau nei pusės kelelio, suspaudė širdelę iš visų šalelių LTR(Lp). Ir kog išėjote girion ..., ar nendrės veizdėtų, kuri nuog vėjo siūbuojas kiekvienon šalin? DP20. Pakilo didelis vėjas ir pradėjo mane į visas šalìs mėtyt BM146(Šd). Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliẽsp pramuštos rankos Jo DP176. O kryžeiviai lipo vis artyn ir artyn, iš visų šalių V.Krėv. Sumojo ranka senis mano šalin J.Jabl. Paėmė iš pastogės prikį (kobinį) ir nulingavo į gaisro šalį V.Kudir. Neprieteliai ... apstos ir apguls ir iš visų šalių suspaus tave VlnE101. Šūkaukiat ant jo iš visų šalių BBJer50,15. | prk.: Kas gal ižsakyt ... smurtus nesuskaitomus, kuriais ižg visų šalių apeiti esme DP220. Čion jauni verkia, ašaras merkia – iš visų šalių bėdos A1884,258. ^ Svarstyklių pusė pradeda svirti į gerąją šalį LTI288(I). ║ viena iš keturių pasaulio pusių: Rytais vadiname tą šalį, iš kur saulė teka J.Jabl. Žirgas Erdivilo lėkė per lauką, nešdamas savo valdoną į pietų šalį V.Piet. Buvo vėlybas laikas: jau saulėtekio šaly žaras ėmėsi LzP. Ar iš rytų šaliẽs, ar iš vakarėlių, ar iš tos šalẽlės, kur tėvuliai guli DrskD217. Vakarų šalelėj pašvaistė stovėjo LTR(Brž). Trimus tad išmintingiemus saulėtekių šalyje žvaizdė naujo žibėjimo parodės DP590. Saulė ... yra tuojaus ir ant dangaus, ir vakaruose, ir rytuose, ir po visas šalis to pasaulio DP133. 6. MP112, SD128,61,67, SD78,285, H178, N, K vietovė, kraštas, teritorija: Svetimos šalies žmogus SD116. Oro šalis (klimatas) I. Yra šalis, kur upės teka linksmai tarp girių ūžiančių P.Vaič. Didis džiaugsmas buvo tėvų šaly V.Krėv. Eime, mergele, mūsų šalelėn, mūsų šalelėj lengvi darbeliai LMD(Klvr). Kap nuveši sa[vo] šaliñ, parodysi Dv. Mūsų šalỹ nelabai derėjo vasarojus Krm. Po kitas šalìs pernai tai išdegino bulbeles Btrm. Mūs šalè tik girdėjom, ką tep vadina LKT357(Dv). Nereikia pamesti savo šalies, reikia rūpintis, plušėti, kad ir joje ta duona eitų visiems baltyn Pč. Privažiav[o] svetelių iš visų šalių̃ (d.) Ūd. Iš kur esat, sveteliai, judabro, iš katros šalelės? NS34. Dieveris išeis anta vainelės, moša svetimon šaliñ DrskD134. Oi duosiu nuduosiu svetimon šalẽlėn (d.) Pb. Svetimoj šalelėj ... tu svyruosi, sesutėle, kaip marių nendrelė TŽI136(Krs). Ar parūpo tolima šalelė? KlvD237. Man parūpo kelionėlė in svetimą šalužė̃lę (d.) Gg. Išleisim leisim savo sesiulę svetimoj šalytėlėj NS601. Kap tu nueisi, ką tę rasi svetimojon šalẽlėn? DrskD134. Aš jį palikau Rygos miestelė[je], Rygos miestelė[je], svečioj šalelė[je] StnD24. Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias Mair. Sausas tykus rudenėlis, lygus kelias vieškelėlis per šią žalią girelę, per Lietuvos šalelę (d.) Plv. Ta Lietuva nedidelė šalìkė Krž. Iš Lietuvos šalùžės ieškau jaunos mergužės, matės užaugintos, darbelių išmokintos JV121. Sūrus vandenėlis pas marių šalelę DvD358. Paleidai kalbeles po visas šalelès an manę DrskD113. Toli toli nudavė – gudų šalẽlėn (d.) Str. O po kojų žemai stebuklingai graži žydi rožėmis Alpių šalis Mair. Jėzus nuėjo šalysna Tyro ir Sydono VlnE45. Bet būdamas persergėtas nuog Dievo sapne, nuėjo šalysna Galileos Ch1Mt2,22. Žydų šalėj Jėzus su mokslu vaikščiojo SGII110. Šalis tanki žmonėmis SD169. Šalis pas marias SD1132. Ką jisai čia rado, atėjęs ižg kitos šaliẽs DP200. Kitu keliu sugrįžo savon šalin DP63. Piktai būtų padaręs ir kraštamus naujo pasaulio ..., ir šiltomusiomus šalimus DP138. Ir išėjo tasai garsas apie Jį po visą žemę žydų ir po visas šalis artimosias VlnE113. Ėjo ingi tolimą šalį VlnE185. | prk.: Nepavydėkim kitiems – tegyvena, tesilinksmina, tejodinėja karo žygin, o mums metas į tėvų šalį, dausosna V.Krėv. Aš pasakų šalỹ buvau (kur moka daug pasakų) Brb. ^ Kas šalìs – tai mada, kas galva – tai razumas Upn. Kokia šalis, toks ir įprotis VP25. Kas šalis, tai daina LTR(Pbs). Gerai svetimoj šaly, bet ir ten miltų kalno nerasi TŽIII382. ║ prk. krašto gyventojai: Nebegaiškit laiko, važiuokit namo, svetima šalìs ažeina Krns. Ateis svetima šalis, nutremps tavo darbą su žirgų kojomis V.Piet. Jau kita šalìs (priešai) užėjo Gs. 7. valstybė: Nacionaliniu atžvilgiu Rusija yra marga šalis rš. Liaudies demokratijos šalys sp. Socialistinės šalys sp. Neutraliosios šalys rš. Mūsų šalis – taikos šalis sp. ║ gimtasis kraštas, tėvynė: Myliu mūsų žmones, kurie nugalėjo sunkiausioj kovoj dėl gyvybės šalies A.Vencl. Šalį jauną prižadins meilės rytmetys Mair. 8. teis. VĮ, TTŽ žmogus ar jų grupė, kuo nors priešinga kitam žmogui ar grupei: Sutarties šãlys NdŽ. Teismas siekė šalìs sutaikyti DŽ1. Kaimiečiams vien reikią susitarti su dvarininkais dėl išperkamos žemės, kad abidvi šalys būtų patenkintos V.Myk-Put. Atilsis nuog kariavimo iž sukakio abiejų šalių SD55. Šalis nesuderanti, perskirta (sekta) SD334. Šalis raišantyji (kaltinanti) SD1137. Bara ir netikruosius katolikus, kurie arba siūbuoja ant abiejų šalių̃, arba Christaus užginas darbais DP226. ║ vieno iš sutuoktinių giminė, pusė: Vežimų vis dar nematyt iš jaunamartės šalies P.Cvir. Vyro šãliai nepatikau – peika DūnŽ. Muzikai (muzikantai) iš berno šaliẽs Dv. Kviesliai kviesdavo kiton šaliñ Kp. Iš jo šaliẽs ir iš mūsų šaliẽs davėm – ir pastatė namus Rod. Atvažiavo kita šalìs, tai kap ėmė visap giedot! Vs. Išvaikyk svetimą šalelę, apgink jauną dukrelę KrvD194. Ar nusgandai, žalia rūtele, kad svetima šalelė užvažiavo? TDrIV168(Kb). Anos šaliẽs svotai kaip šepečio kotai (d.) Pnd. ║ giminių, savųjų pusė: Vaikas neturi šaliẽs: nei tėvų, nei giminių – našlaitis Rod. Aš nelaukiu savo šalies, nei tėvulio, nei motulės KrvD242. ^ Kai Dievas mylės, visos šalys tylės Tr. ║ Pls vienas kuris asmuo ar asmenų grupė šalia kitų: Estera pakėlė iš savo šalies pietus I. Piktinos [žmonės] ir krypo į kalvinų šalį M.Valanč. Aš iž savo šalies išdrįsiu tam pasipriešinti Db. Antra kliūtis yra ižg šalies mūsų, jog negerai prašome DP222. Pridera Christui sūdas iž Jo šalies ir žmonių, kuriuos sūdis SPI22. 9. atžvilgis, požiūris: Vyresnieji bažnyčios kaip geruosius mylėt, ... teip vėl ižg antros šalies piktuosius ... draust ir bart tur DP499. Tarnai Viešpaties to lygiai visi žmones. Ir ižg šaliẽs padarymo, ir ižg šaliẽs atpirkimo DP359. Yra V[iešpats] Christus keliu mūsų ir nuog šaliẽs mokslo savo, ir ižg šaliẽs pavaizdingo savo gyvenimo, ir ižg šaliẽs mirimo, ir ižg kėlimo ižg numirusių DP449. Ižg abiejų šalių stebuklingas vertumas mergos motinos: ižg abiejų šalių vertas pagyrimo pagerbimas majestoto DP617. ║ bruožas, požymis: Vieną šãlį turi čia žydai, jog nedera valgyt ir gert su jais DP280. ◊ į šãlį 1. apie atmestiną, nereikalingą daiktą, darbą ir pan.: Kai sergi, tai darbas į šãlį Mrj. Bi tik sniegą nuleidė – klumbes į šãlį Bsg. Toks girtuoklis vyras į šãlį Mrj. Atidėjus viską į šalį, teko kopti į Žaliąjį kalną ieškotis pastogės rš. Nebjuokuosva, nabagale, vedums juokai į šalį D18. 2. neteisėtai (duoti, išnešti ir pan.): Ar neduodate iš namų be žinios tėvų arba gaspadorių ing šalį paslapčiomis? brš. 3. pradėti svetimauti: Tei tai būtų jiedu gražiai gyvenę, ale ka ji vis į šãlį i į šãlį [p]Slv. Užspaudė vyraitį – į šãlį nė žingsnio Krš. į šalìs 1. perniek, veltui: Į šalès piningai išlakstė lakstyte Krš. Aneido gaspadorius, pažiūri kluoną, kad lig Kalėdų ažtekt[ų], kad į šalìs neišsimėtyt[ų] [šienas] LKKXIII121(Grv). į šãlį eĩti Ar tekėti ar vesti gaunant pasogą ar dalį: Aš išėjaũ į šãlį, kai sesuo ištekėjo Gž. Mes buvom trylika, tai tėtė mokėjo vaikam, katras ė̃jo į šãlį Plv. Motinėle mano, širdužėle mano, kurią duosi man skrynelę, kai į šalį eisiu? DvD189. Mergužėlė mano, tu ketinai šaliñ eĩtie, vai ar moki austie (d.) Ss. į [svečių̃] šãlį išdúoti (léisti, išléisti) ištekinti ar apvesdinti duodant pasogą ar dalį: Oi žada ketin tėvas dukrelę išduoti in šalelę LB129. Jau antrą dukterį į šãlį léidam Als. Seserį išleĩs į šãlį, o tau namai Alk. Auginai dukreles mus tris kai vieną, išleidei į šalį tik mane vieną Brz. Išléidau dukrelę svečių̃ šãlį, jauniausią dukrelę svečių̃ šãlį JD1203. Pas matušę augau, matušė nemylėjo, kai jau reikėjo šalelėn leisti, matušė pasgailėjo MPs. Kurį sūnų taikintum į šalį leisti? V.Piet. į šãlį mèsk (eĩk, padė́k) sakoma apie daug prastesnį, menkesnį daiktą: Prieš naminį [alų] visus padė́k į šãlį Alk. Prieš šitą arklį mèsk kitus į šãlį Ėr. Kaip skaniai išvirei, tai mėsą mèsk į šãlį Ar. Kai geresnių turiu, tai šita jau eĩk į šãlį Smln. Tokią pamatęs, savo Oną mesk į šalį LKKXVII196(Šd). į šãlį mèsti (pamèsti) atsisakyti, nustoti ką darius, dirbus: Pàmečiau į šãlį i nebkūrinau Sd. Grabą įžvilgėk (apie mirtį pagalvok), žmogau, svieto niekus mesk į šalį RD195. į šãlį paspjáuti pranokti, pralenkti (grožiu): Aleksą ans paspjáuna į šãlį End. iš šaliẽs Š 1. KŽ pašaliniam būnant, svetimam (stebėti, žiūrėti, klausyti ir pan.): Iš šaliẽs kaip žiūrì, iš zūbų tai Šeinauskų familija Slm. Iš šaliẽs žiūrint net juokai ima Rod. Pašnekėti iš šalies, rodos, prie žaizdos dėtini žmonys Žem. Jų darbų ir jų būties prisižiūriu iš šalies B.Sruog. 2. papildomai: Iš šaliẽs parduoti nė kokių tų gyvolių daba nėra Trk. Gal da iš šaliẽs nudauži kokį rublį? Sdk. Iš šaliẽs pasišienauji, ka nori išlaikyt karvutę Jsv. Vyras daug iš šaliẽs uždirbo Žr. Aš pati sergu, o da vis iš šaliẽs prisideda didelių sunkumų Stak. Valgių – to nebūdavo, kad iš šaliẽs kas atneš [į vestuves] Rsn. kaĩp pagal̃ šãlį dẽda sakoma, kai maistas neina į kūną: Valgyti valgau, ale kaĩp pagal̃ šãlį dė́čiu Tt. ne pro šãlį J.Jabl, KŽ, Pls, Ob, Sb, Jnš; Ser naudinga, patogu, reikalinga: Kad palyt[ų], būt ne pro šãlį Ktk. Ne pro šãlį ir man toks paltas būtų Lnkv. Būtų labai ne pro šalį geras patarimas, kaip toliau man verstis J.Balč. Žmona tau būtų ne pro šalį K.Saj. Pinigai nė vienam ne pro šalį rš. Žiemą, per šaltį, ne pro šalį pirštinės rš. nuo šaliẽs būnant pašaliniam, svetimam: Visi mato nuo šaliẽs, kad prasti mūsų pavažiavimai (ratai) Jnšk. Nuo šalies girdėjau apie dvasišką akademiją Petropilėje tokią žinią A1884,97. [nė̃] nuo šaliẽs neĩk sakoma neatsigėrint: Neseniai čia pri mūso užejo toks vyras, kad neĩk nu šaliẽs – tikrai, ir stiprus, ir gražus Všv. Gražumas, nū šaliẽs neĩk! Vn. Apskuto, pašvietė (išpuošė) – neĩk nu šaliẽs vyras! Akm. Švariausia, gražiausia [mergaitė], nū šaliẽs neĩk Krš. Baisiai gražias išaudė, su, rožėms, jau nė nu šaliẽs neĩk jau Kv. | Menkė piene virta skani, nu šalies neik Šts. per šãlį 1. KŽ būnant pašaliniam, svetimam (klausyti, žiūrėti, stebėti ir pan.): Man i par šãlį sarmata tokių šnekų klausyt Mžš. Mes par šãlį pasižiūrėsim, kaip čia rodys (vaidins) Jnš. Kai žiūri par šãlį, pirminykas – žmogus (geras) Rm. Par šãlį žiūrint labai negražiai atrodo toks darbas Grž. | Niekas neužeina, tik kas pasimaišo par šãlį Jnš. 2. papildomai: Mažai gauni, musėtais par šãlį uždirbi? Rdn. Ir namõ yra, ir per šãlį (ir sau, ir parduoti) Rud. 3. pasitraukimui žymėti: Jis ūkį atidavė sūnui, pats pasitraukė par šãlį Lnkv. Kap lietus perstodinėja, tai išlekiam ir rėkiam: Lietuti, per šãlį, per šãlį, nunešk gudo paršelį! Pv. 4. iš kelio, ne pakeliui: Labai per šãlį! Lp. | Man juokai par šãlį Pš. per šalìs iš kitų (išgirsti, sužinoti): Girdėjau par šalis, kad vienas gyveni Ds. per (pro) šãlį eĩti (praeĩti) be naudos dingti, žūti: Pati tingėjo, jis gėrė, viskas ẽjo par šãlį Grd. Su jais (baudžiauninkais), žinoma, ir lenkiškoji kalba ėjo per šalį (buvo nereikalinga) Žem. Mun rublis nepraeĩna pro šãlį Rdn. Jei kas bus žadėta, nepraeĩs pro šãlį Ms. Teresė krauna [svečiams] ant stalo ir žiūri, kad pro šalį niekas neitų (būtų viskas reikalinga) J.Balt. per šalìs léisti apkalbinėti: Ana akys[e] nesako, tik par šalìs léidžia Sv. per (pro) šãlį išléisti (praléisti) neteisėtai pasisavinti, parduoti ir pan.: Praléida durpių pro šãlį Krš. Meistrai daug plytų ir cemento išléido per šãlį Mrj. per šãlį nuléisti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Jei jam kas ir piktai pasako, anas per šãlį nuléidžia Tvr. per šãlį veizė́ti nesirūpinti: Par šãlį veizė́damas valdė, apleido ūkę Krš. pro šãlį 1. Dov praėjo, išnyko, pasibaigė ir pan.: Kas yra pro šãlį, tas nebgrįš an to pasaulio Rsn. Jau pro šalį tie laikai I.Simon. Jau daug metų pro šãlį Pgg. Viena rūšis yra pro šãlį tų žolių Sg. Ai daba viskas jau seniai pro šãlį, negal atsiminti Trg. Po Jono saulė grįžta atgal, i visa vasara yr pro šãlį LKT138(Nd). Tas yr seniai viskas pro šãlį Rg. Senasis metas dabar jau pro šãlį KŽ. Jau diena pro šalį N. 2. veltui, perniek, niekais: Mirštant viskas paliks pro šãlį (neteks vertės) Šts. Niekur neišleido piningų pro šãlį Krtn. 3. papildomai: Pro šãlį par mėnesį antrą algą sukrapšto Krš. pro [sàvo] šãlį praléisti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Jis tuos žodžius pro šãlį praléido Btg. Ne teip apaštalai š[venti] nepiktinas ižg žodžio V[iešpaties] neišmanyto, nei jį (žodį) pro sàvo šãlį praléidžia DP212. pro šãlį prapìlti girtaujant praleisti, išeikvoti: Neprapýliau pro šãlį, i vaikas dar galės gyventi valandą (kurį laiką) Vn. pro šãlį prašáuti suklysti, nepataikyti: Prašaudavome pro šalį ir mes, nėra ko slėpti J.Balt. pro šãlį švil̃pti (kam) eiti negirdomis: Mano aiškinimas, mačiau, švilpė dešimtininkui pro šalį Pt. sàvo šalìs mėnesinės: Ana jauna ištekėjo, da sàvo šaliẽs neturėjo Rš. Kai turi in sàvo šaliẽs – jau merga Klt.
2 ךãlis (l. szal, rus. шaль) sm. (2) NdŽ žr. šalikas: Gojelis sėdėjo, pakreipęs šaliu apmūturiuotą galvą, ir šypsojosi J.Avyž. Šilkinis šalis kvepėjo tolimais nežinomais kvapais rš.

šalis sinonimai

šalis junginiai

• asocijuota šalis, demokratinė šalis, mažiau išsivysčiusi šalis, neasocijuota šalis, nedalyvaujančioji šalis, pagalbą gaunanti šalis, pagalbą teikianti šalis, pramoninė šalis, stebuklų šalis, trečioji šalis, į šalis, šalis narė
• ES šalis, asocijuota šalis, mažiau išsivysčiusi šalis, neasocijuota šalis, nedalyvaujančioji šalis, pagalbą gaunanti šalis, pagalbą teikianti šalis, pramoninė šalis, trečioji šalis, šalis narė
• Sidabro šalis