sauja reikšmė

Kas yra sauja? sáuja sf. (1) K; SD58, Q243, R, I, Sut, M 1. delnas ir pirštai, sudėti taip, kad galima būtų ką paimti, pasemti: Sugniauža sáujė[je] popierius i degina an kokios noris lentelės Žr. Ka jau pamokos neišmoksi, su lineika dauš į sáują KlvrŽ. Vos tik pasilenkiu, tuoj sáuja pilna linų Skrb. Paurukas nė nepamatė, kaip suėmė stiklinę saujon, užsivertė ir išgėrė J.Balt. Kai mažas buvau, te žąsis ganiau, mintynių ėjau ir medų sauja valgiau LTR(Dkk). Valgį, jam po nosia numestą, saujomis griebė, kas papuolė, ir rijo LTR(Šil). Su sáujėms kabinęs – lig alkūnės rankos košinos Trk. Ėmiau sáujėms žemes lauk ir mečiau Mžk. Tetulytė kumščioja alkūne Stiklakį ir kikena į saują K.Saj. Važiuok, ale rėksi į sáują susiėmus Skr. Veizdėjau, gatavas akis į savo saują išimti iš ciekaunasties J. Gubulu skarelę saujo[je] J. Sėk miežius, pupas, grikus su didele sáuja K.Donel. Baisi plonybė mergaitės – su saujelè parimtum Ps. Tos virvės storio tokio, teip ka jau būtų sáujė[je] apimti Kv. Iš plozės saujums ėmė ir mokėjo be skaitliaus DS191(Rs). Mergytė visa saujýte peša [plaukus] Rm. ^ Kas jau saujoj, tas jau mano LTR(Lkv). Geriau saujoj grūdas nekaip svetimoj jaujoj pūras KrvP(Mrj). Geriau žvirblis saujoje negu varna ant stogo LTR(Srd). Sauja marių neišsemsi LTR(Zp). Šaukštu upės neišsemsi, sauja kalno nesupilsi LTR(Šll). Tolei vaikai, kol saujoj laikai An. Jo dalies į saują nesuimsi LTR(Vdžg). Balandžių (balandų) – nors sáujom rauk (daug) Klt. Mėlynių – nors sáuja semk (daug) Klt. Gaidelis, į saują suspaudžiamas (nedidelis, menkas), – rublis Krš. Virsnių kaimelis, lyg ant delno išsidėstęs ir suimamas į saują (mažas), ruošėsi bendram pasilinksminimui rš. Sunku paslėpti žiburys saujoj ir meilė krūtinėj rš. Jin teip suspausta [vyro] kaip sáujo[je] Rd. Jaujoj gulėt kaip velnio sáujoj Šmn. Taip ir plūkiesi visą amžių, griebdamas glėbiu, o pagaudamas tik sauja J.Avyž. Tas pats šūdas, tik kito[je] sáujo[je] Jrb. Penki balandžiai iš vienos saujos lesa (penki pirštai) Dr. Banga po pat anga, debesis saujo[je] J. ║ delnu ir pirštais paimamas kiekis: Druskos sáuja KI584. Kiek kailių, tiek sáujų druskos prideda Eiš. Paėmė tų miltų teip dvi sáujas, ka movė tam į burną Trk. Visiems po gerą sáuja saldainių davė Vdžg. Į šnypštuką įsiriš tų sėmenų sáują Kl. Išnešė sáują plunksnų i paleido pavėjuo Lž. Sudėjau tris sáuji apynių LKKV151. Norėjau jų paprašyt saujos meto druskos Trgn. Žiedų sauja, pėdelis I. Jis išėmė iš delmono pilną saują pinigų BsPI17. Avižų pirmą sáują sėja an dirvos Žg. Kad kviečiai nebūtų kūlėti, prieš sėjant pirmąją saują berti prieš vėją, o paskui jau sėti kaip reik LTR(Šll). Ta pati porcija visiem: man vieną sáują, jam dvyleka sáujų (jeigu turi dvylika šeimos) Grz. Bet sáuja tai ne rieškučios BM106(Sb). Prisirinkęs saują stambių kankorėžių, svaido į medžius, šūkauja V.Bub. Ramunė dėlioja ant stalo stiklines, lėkštes, paberia saują šakučių K.Saj. Po saujelýtę žirnių tik atsinešėm [sėklai] Imb. Bulbinius kap kepu, milto saujẽlę pridedu GrvT40. Oi tu, kasele, šilko saujẽle, neilgai augsi per liemenėlį DrskD169. Sėjau rūtelių tris devynias saujeles JV52. Saujáitę pinigų atnešė Šlčn. Ištrauk mažą saujukę šiaudų iš galo lažkos ir susuk mazgotę Kpč. Bei imkiat saujelę izopo ir pamirkykite tą kraujuosa mednyčioje BB2Moz12,22. ^ Bažnyčiai – terbą, gminui (valsčiui) – maišą, o sau tik saują Nč. Rudenį aruodais, pavasarį saujom rš. Tu nuo manęs saujele emi, Dievas nuo tavęs glėbiu Kpr. Geriaus yra sauja su pakajumi, nei abi ranki su proce OsG134. Gyveni gyveni žmogus, o prigyveni musių sáują (nieko neprigyveni) Jž. Juk jis – gyslų sáuja (labai liesas, sudžiūvęs) Skdv. 2. Klp, Kv, Slv tam tikras pirštais ir delnu apimamas surautų linų ar supjautų javų pluoštas: Moterys linus raudavo saujomis, kiekvieną linų saują apžiūrėdavo, išmesdavo pasitaikiusias piktžoles ir švarias saujas dėdavo eilėmis rš. Parsilenkei [pjauti] – kaip matai sáuja (geri rugiai) Pb. Anas (kanapes) nurauna į sáujas, sukrauna į žardienikes, išdžiovina jaujo[je] LKT102(Klm). Sáujosna surišam, sustatom gubytėsna po dešim sáujų [linų] LKT332(Gdr). Suriša po dešimt sáujų [linų], pėdą padaro i džiovina LKT174(Vdžg). Žu kunigystos nedėliomi moterys pono sáujas parišdė, o vyrai šieną grėbė Rod. Į pundelį eina keturios sáujos Jnš. Linų buvo keturiasdešim sáujų, tebėr ir tie nekloti Tj. Jo sáujos blogai išlaužtos, sunku išbraukt Skr. Sáują įdeda ir išmina linus mintuvais Šmn. Minti linai mun netiko ir nevedės, nemokėjau aš tų sáujų sutaisyti Nv. Plakti reik sáujas [linų] į tokią lentą i rišti buntus Lc. Kai ataveža pirmą vežimą [rugių], tai nuneša tą sáują klojiman ir padeda LKT332(Dbg). Kai pjauna paskutinę saują, tai pjautuvą šiaudais apsuka ir sviedžia per galvą LTR(Prng). Miežius, pjautuvais pjautus, palieka džiūt ant saujų, o dalgiu – ant pradalgių LTR(Lš). Paimam saujẽlę, mintuvuos indedam ir minam, ir minam Rud. Tuos linus kaip rauna, suriša į nedideles saujýtes – kaip gali nukaršt ant karštuvų LKT237(Kri). Su rankoms reik rauti, surišti reik saujìkėms LKT145-146(Rmč). Linelius roviau, saujeles kroviau, į krūvelę dėdama JD558. | prk.: Žiūrėjo saulė iš aukštai per langą; leisdama ant galvų spindulių saują V.Kudir. ^ Gale jaujos kanapių sauja (arklio uodega) LTR(Zr). ║ gniūžtė: Kad greičiau įsidegtų malkos, ji pakišo saują šiaudų J.Balč. Muragėlio duoda avimi, karvėm po saujelę Pls. Uždega susuktas sáujas šiaudų JR57. 3. ilgio matas, lygus plaštakos pločiui: Nusipirkau dalgį devynių sáujų Zr. Penkių sáujų ilgumo NdŽ. 4. prk. nedidelis kiekis, skaičius; truputis: Sáuja ežeriuko Dglš. Kiekgi čia to vaiko – sáuja Tvr. Svečių sáuja, o tiek ruošėmės Šk. Jūs bijot!? Bet ko gi? Dykūnų tik sauja, o jūs – milijonai! J.Jan. I ta maža Lietuva tebuvo, kas čia – sáuja, daba plati tėvynė už tai Skdv. Javo nei saujos neturiu N. Jug ana (karvė) nė[ra] gavusi miltų sáujos ne žiemą, ne vasarą Trk. Aš pas vieną ūkininką buvau – ka nė sáujos bulbių neužsiaugydavo Mšk. Nė sáujos šieno neturiu Dglš. Sáują paskyniau nuo vieno krūmo, nuo kito – i viskas Jrb. Žemės sáuja viską atsvera Pp. Liko saujẽlė miltų Ėr. Pasrinko po saujẽlei tik sau [uogų] Klt. Užė[jo] saujùkė [lietaus], ka davė – i tykšo [balos] Gs. Saujẽlė tebus, kiek čia mūsų žmonių Sml. Tik maža saujelė maištininkų dar narsiai su prispaudėjais kovojo J.Bil. Girdenis, parskriejęs iš Mozūrijos su saujele savo kareivių, vijo neprietelius S.Dauk. 5. ppr. pl. prk. didelis kiekis: Ana pasirinko pinigų sáują ir pirks jau [norimą daiktą] Vdn. Sáujom pririjo ropelių i atsigavo, dabar kai žmogus Klt. In ekskavatoriaus dirba, sáujas pinigų aždirba Klt. Sáujom pinigus žmonės ima až uogas Klt. 6. rš rikiuotė, kurioje kovotojai išsidėstę už savo vado įvairiais tarpais. ◊ į sáują pakuždomis, paslapčia (šnekėti): Žmonės į saują šnekėjo, kad ponas be Teliukienės nebegalįs gyventi rš. į sáują paim̃ti prigriebti: Merika (Amerika) pàima į sáują i suspaudžia visus Gs. Visus nenaudėlius paimsim į saują rš. iš cielõs sáujos visiškai, kaip reikiant (pjauti): Jau iš cielõs sáujos možna rugiai pjaut Arm. iš sáujos už natūrą (samdyti): Pjovėjas reikės samdyt iš sáujos Arm. kaĩp sáujoj labai gerai (gyvena): Kaĩp sáujoj gyvent možna buvo Klt. kiaurà sáuja labai netaupus, nemoka gyventi: Uždirba nemažai, tik kas iš to, kad sáuja kiaurà Sml. sáu į sáują žiūrė́ti būti savanaudžiui: Kiekvienas žiūrė́jo sáu į sáują Upn. sáujoje (sáujon Ut) bezdė́ti vlg. labai bijoti: Kai jau ruošiasi kariaut, tai ir jiej jau bẽzda sáujoj, jau sako, kad reikia taikos Krok. (kieno) sáujoj bū́ti įkliūti: Vakar buvai jaujoj, šiandien mano saujoj NS480. sáujon dė́ti pasitikėti: Tu jo sáujon nedė́k, ba jis mėtytas, vėtytas ir gana pasakytas Lš. sáujoje suspáudus laikýti neišleisti, taupyti: Kiekvieną grašgalį tėvas laikė suspaudęs saujoje, taupė, stenėjo A.Vencl. [kaĩp] sáujoj turė́ti valdyti: Jis bažnyčią saujoj turi. Va! rš. Pirty ir jaujoj velnias turi saujoj LTR(Pnd). Ar pirty, ar jaujoj, žmogų tùria velnias kaĩp sáujoj Km. su tuščià sáuja nieko neturint: Ką aš čia pradėsiu su tuščià sáuja! Gs.

sauja sinonimai