savaimingas reikšmė

Kas yra savaimingas? savaimìngas, -a adj. (1) NdŽ, saváimingas (1) J.Jabl, Rtr, NdŽ 1. atsirandantis savaime, nepriklausomai: Dėmesys gali būti savaimìngas ir nesavaimìngas DŽ. Saváimingas yra dalykas, turįs savyje savaiminio vyksmo pradą FT. savaimìnga n.: Nacionalinio klausimo negalima laikyti kažkuo savaiminga rš. savaimìngai adv. DŽ: Mūsų kūrinio idėja tegul auga mumyse laisvai ir savaimingai, tegul reiškiasi paprastai, natūraliai V.Myk-Put. Ankstesni stebėtojai buvo linkę laikyti Jupiterį karštu savaimingai šviečiančiu kūnu P.Slavėn. 2. NdŽ savitas, saviškas, ypatingas, originalus: Donelaitis lietuvių literatūroj pasirodo kaip savaimingas ir originalus visais atžvilgiais V.Myk-Put. Gugis yra itin originali, savaiminga, iš eilinių liaudies žmonių išsiskirianti asmenybė K.Kors. Kuri tauta turi savo kultūrą, ta įrodo savaimingą, savišką savo gyvenimą Vd. savaimìngai adv.: Teofilis Tilvytis tarybinėje lietuvių poezijoje savaimingai pasireiškė svariais … kūriniais (sov.) rš. 3. savarankiškas, nepriklausomas: Valios energija yra savaiminga jėga J.Jabl. Baudžiavinis dvaras turėjo būti savaiminga, uždara visuma rš. savaimìngai adv.: Džiaugiuosi, kad kam nors atvėriau akis ir išmokiau savaimingai galvoti rš.

savaimingas sinonimai