Kas yra savaiminis? saváiminis, -ė adj. (1) DŽ, BŽ137 1. savaime vykstantis, atsirandantis: Tai, kas įvyksta savaime, yra saváiminis dalykas FT. Savaiminiai virpesiai PolŽ10. Savaiminiai medynai rš. Savaiminis spinduliavimas rš. Saváiminis gyvybės atsiradimas NdŽ. Lietuvos miškai daugiausia yra savaiminės kilmės rš. ║ žymintis savaimę, vykimą savaime: Svetimoji kalbos dvasia nustelbė ne tik tą (reikiamybės) dalyvį, bet ir ištisą saváiminių veiksmažodžių (neutra, media) rūšį K.Būg. Savaiminės reikšmės veiksmažodžiai dažniausiai neturi sangrąžinių formų KlbIV43. 2. nepriklausomas, savarankiškas: Lietuvoje esą tokių fanatikų, kurie norėtų atskirti Lietuvą nuo Lenkijos, turėti atskirą savaiminę Lietuvą, kokia ji buvo prieš Jogailą A.Janul. Savaiminė valstybė J.Jabl. | Šitie sakiniai yra pagrindiniai, saváiminiai (savaimingi), nepriklausomi J.Jabl. 3. natūralus: Saváiminis krištolas BŽ104.
savaiminis junginiai
- Savaiminis žmogaus užsidegimas