savumas reikšmė

Kas yra savumas? savùmas sm. (2) Rtr 1. DŽ savybė, ypatybė, požymis: Jis turi nemaža gerų savumų: blaivų protą, greitą orientaciją, gerą iškalbą V.Myk-Put. Išmintis yra kiekvieno žmogaus esmės savumas Vd. Vaizduotės ar fantazijos dalykai jiems visai nežinomi, jų kalba tiems dvasios savumams neturi nei žodžių J.Balč. Tie jo savùmai ir jam pačiam daug kenkė J.Jabl. Klysti yra žmogaus savùmas BŽ505. Kokybės savùmas žmogui dažnai ateina iš įgimties, daikto savùmas – iš paveldėjimo FT. 2. N, [K], LVIII793, NdŽ → 1 savas 1: Toks ir savùmas, jeigu kitas panorėjo ir ataėmė Sb. Žodžio savumą ar svetimumą rodo garsai K.Būg.