Kas yra sėdėti? sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo 1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesė́di – kap grybas Lb. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Šlčn. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Erž. Sė́džia abu i kalba Ppr. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Dglš. Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si Jrk64. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj Ml. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Arm. Anas atsisėdo ir sė́d Žrm. Paieškoj[o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą [i](sėdintį)
sėdėti junginiai
- sėdėti (aukštai), sėdėti atsišliejus, už(si)sodinti, sėdėti (aukštai)