seikėti reikšmė

Kas yra seikėti? seikė́ti, seĩki (seĩka S.Dauk, seĩkia, -ė́ja Vkš), -ė́jo tr. K, séikėti, -ėja, ­ėjo Lkv 1. R, MŽ, Sut, N, I, K matuoti saiku (ppr. biralus, skysčius): Seiku, mestuoju, mieruoju SD149. A seikė́jai pildamas į maišą? Kal. Ką gi tavo tėtaitis seikė́jo? Sch226. Gavau piningelių, seikėsiu, kiek tę bus (ž. ps.) J.Jabl. Javus, pieną seikė́ti KI145. Su sieku seikė́k grūdus ir duok gerą saiką su kaupu J. Seikėta sėtuvė tura saiką Šts. Tie pradeda sverti ar seikėti savotiškai M.Valanč. Nė svėriau, nė séikėjau Šv. Tims visims duoda po rugių sėtuvę, o cigoneliuo seikė́[ja] tos dienos uždarbį su rėčiu Mžk. Neseikė́jęs išpila žydas visus žakus an krūvos Jrk70. Degtinė buvo seikama su garčiu Lnk. Čia šeržantai, vyresniejie sidabrus seikėjo, mūs brolyčiai vargdienėliai kraujuose gulėjo KlvD244. | Stikleliu seikėdami, tuštino jau antrą buteliuką Žem. Jo gyvumelis, puikumelis neseikė́tas (labai didelis, neapsakomas) Erž. ^ Kokiu saiku seikėsi, tokiu bus atseikėta VP25. Tuo saiku, kuriuo seikėsite, bus jumus atseikėta BPII245. Kuriuo saiku seikate, tuojeg vėl jumus bus atseikėta DP285. seikė́tinai adv. NdŽ. 2. NdŽ prk. apgalvoti, svarstyti: Jis rimtai seikėdavo savo žodžius rš. 3. vertinti: Kiekviena sekundė dabar buvo seikėjama gyvybės kaina rš. Negalima meno pinigais seikėti rš. 4. NdŽ gerti. | refl. NdŽ. ◊ vélnius pū́rais (pùspūriais rš) seikė́ti labai keiktis: Pirmiaus velnius pūrais seikėdavo LTR(Žgč). \ seikėti; apseikėti; atseikėti; daseikėti; įseikėti; išseikėti; nuseikėti; paseikėti; perseikėti; priseikėti; suseikėti

seikėti sinonimai