sėjimas reikšmė

Kas yra sėjimas? sėjìmas sm. (2), sė́jimas (1) K, Rtr; SD299, Sut, N, M, LL223, BŽ477 1. → sėti 1: Sėjìmas sėjìmui nelygu: vienas gerai sėja, kitas tik grūdus barsto LKT228(PnmA). Ale ir tokio tankumo sėjìmo linų! Slm. Dabar sėjìmo laikas, lietus labai reikalingas Rm. Jis rugių sėjimu susirūpinęs J.Jabl. Jau atejo sė́jimo laikas Slnt. Buvo pradžia sė́jimo Pln. Nukrito šilima, prilaiko sėjìmą Pn. Pūdymą pradėdavai art prieš rugių sėjìmą Pš. Tavo sėjimù žolynų nieko nebūtų J.Jabl(Ds). Su sė́jimu, su pjovimu gerai vienkiemė[je] buvo Užv. A daug sė́jimo linų turat? Grg. Greit apsėjo – kiekgi čia sėjìmo Ob. Toks prosenoviškas sėjimo būdas apariant buvo vadinamas sėjimu po žagre rš. Vėlesnis sėjimas geresnis buvo už ankstyvąjį TS1902,1b. Dėl tavo sėjìmo bus lineliai pasėti JV258. | prk.: Ar mano sėjìmo kas dygs ir augs, ar ne – nebe man apie tatai rūpintis A.Baran. ^ Pavasarį sėjimas par dieną vėlinas, rudenį par nedėlę LMD(Sln). 2. ppr. pl. LL312 pasėlys: Reik lytaus – sė́jimai atsigautum Vž. Praaugo sė́jimai, šernai po tus sė́jimus varo (knisa) Šv. Kam leidi [karvę] į sė́jimus, užsidirbsi pabaudos End. Vyk varnas nuo sėjimų, ana visas pulkas apgulę! Gs. Vištos po sė́jimus DūnŽ. Tai žmogus – važiuoja skersai sė́jimo! Snt. Par laukus, par sė́jimus, aš jau nebveizu, kur einu Klk. Sė́jimai tarpsta KI493. Žąsys pėdžio[ja] sė́jimus vasarojaus J. Kitur laukai bei sėjimai su vandenim apdengti TP1880,45. Elnių šioj girioj yra gana daug, ir jie nuėda sėjimus prš. Gervė labai tankiai eidavo ant dirvos artojaus ir sėjimus iš šaknių išlesdavo Tat. ^ Pavasario sė́jimas nebijo kojos (darbo pradžioje galima ką ir pagadinti) DūnŽ. 3. sėjamieji grūdai, sėkla: Į sieksnį du centneriai sė́jimo Krš. ║ apsėtas plotas: Lig pusryčių aparti reikėjo trijų pūrų sė́jimo Pj. Par dvi dieni centnerį [linų] sė́jimo trys (trise) nūrausi Vn. Po pūrą sėjìmo žemės turėdavo kožnam lauke Rz. An septynių pūrų sė́jimo mėšlo tik teturėjo Krš. Iš pūro sė́jimo penkioleka pūrų gavau Pj. Pasėjau rugių juokus: kepurės sė́jimo Šts. 4. K, KI40 užsėta dirva: Neik per sė́jimą – vis tremiasi žemė! Dkš. Kažin kas ten vaikščioja po sė́jimą Vrb. Žąsys ant sė́jimo, bėk! Dkš. Jei nori, kad tavo vištelės kudakuotų, tai, kaimyn, neleisk vištų ant sė́jimo! Alv. Valiukienės Mečys, akėjęs sėjimą, patempia vadeles, ir arkliai sustoja V.Bub. Užverstomis akėčiomis per sėjimą negalima važiuoti – nedygs javai LTR(Mrk). Lankiau ir lankiau sėjimėlį, žiūrėjau, ar dar nesudygo rš. 5. → sėti 2: Bulbių sė́jimo laikas DūnŽ. A nereik daugiau mazginių (krepšių) pry bulvių sė́jimo? Krt. Išvaitinu bulbikes prim sė́jimo Grd. Pri bulbių sė́jimo buvo užprašyta Krš. 6. bulvėmis apsodintas plotas: Bulbių puspūrį sė́jimo turėjau LKT105(Lkv). Nukasė [ropučių] dirvą ant trijų pūrų sė́jimo Vvr. 7. → sėti 4: Čionai reikia priminti apkalbėjimus, sėjimus prastų o neteisingų, niekada nebuvusių žinių aplei kitas asabas brš. \ sėjimas; apsėjimas; atsėjimas; įsėjimas; išsėjimas; pasėjimas; persėjimas; prasėjimas; prisėjimas; susėjimas; užsėjimas

sėjimas sinonimai

sėjimas rašyba: žolės sėjimasmorkų sėjimasžemuogių sėjimasagurkų sėjimaslevandų sėjimaspomidorų sėjimasmoliūgų sėjimasnašlaičių sėjimas

Kitos žodžio sėjimas reikšmės: Sėjimas angliškai Sėjimas sinonimas Sėjimas antonimas Sėjimas latviškai

Ankstesnis žodis
Sekantis žodis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas