šelpti reikšmė

Kas yra šelpti? šel̃pti, -ia, -ė tr. K, Rtr, Š, DŽ, KŽ; Q387, H, R, MŽ, Sut, N, M, L 1. Pgg, Vž, Slnt, Grz teikti materialinę paramą: Šel̃pk duodamas jam ant pragyvenos, o gelbėk, kad jis žūna J. Šel̃pti ką pinigais, maistu NdŽ. Pensininkė, valdžia muni šel̃pia Grd. [Vaikai] vargūse esančius tėvus tur šelpti, senatvėj jus maitinti ir globti M.Valanč. Renka žinias apie šelptinuosius kandidatus TS1904,5. Mane penėjote, dengėte, šel̃pėte DP286. Liepia mus būt mielaširdingais, idant ... ubagą šelptumim SEl56. Tu kaip bagotas ir mielas tėvas peni, dengi, šelpi mus žmones biednas Vln83. Buvome romūs tarp jūsų, kaipo kada žindyvė šelpia vaikus savo Bt1PvT2,7. | Šel̃pia dabar stirnas ir briedžius, veža miškan žvėrim [pašaro] Kvr. | prk.: Viešais reikalais šelpia savo reikalus V.Kudir. ^ Vargšus šelpia ne turtingi, bet gailestingi LTsV295. Kiek turėsi žmonių šelpamų̃, tiek i priešų LKT82(Pln). | refl. N, Š, L, NdŽ: Jie šel̃pias (pasišelpia) kits kitą K. Prisižada abi tautos šelptis ir visuomet prijausti viena kitai Pt. Šel̃ptis kuo KŽ. ║ skirti: Nèšelpa tų medžiagų – a gali ką statyti? Vn. 2. teikti pagalbą, padėti patarimu, darbu: Reik šel̃pti kitus, ka nori sugyventi Šts. Prisiekė jam, jog visuomet klausys rėdos Lietuvos ir aną visokiame atsiejime šelpsai S.Dauk. | refl.: Viena daktarė, motriška – pradėjom gauti jau šel̃pties ligo[je] Klk. ║ KN97, NdŽ padėti moraliai, remti, palaikyti: Tu veikalą iki galo mano šelpk SGII98. Šelpk gerą norą mano M.Valanč. Sūnau, šelpk senatvę tėvo savo M.Valanč. Šelpk ... mano silpnybę SGI147. Šelp mus dovanomis tavo Mž383. Kuris mus šelpia tikrąja galybe sava DP536. Šelpkiem (šelpk mane) versme tobulybės SGI155. 3. refl. A1884,194 naudotis, remtis, verstis: Mūsų rašytojai, rašydamys savo raštus, šelpas lenkiškais raštženkliais Jn. Turime taipogi šelptis lietuvių dainomis LTII535(Bs). Neolito periode, kuomet žmogus akmeniniais padargais šelpėsi, levo visur išnykta LTII511-512(Bs). \ šelpti; apšelpti; iššelpti; pašelpti; prašelpti; prišelpti; sušelpti; užšelpti