šėlti reikšmė

Kas yra šėlti? šė̃lti, -sta (-na), -o intr. K 1. Rtr; Š, NdŽ, Brs, Grž, Rk išdykauti, siausti, dūkti: Vaikai šė̃lsta, gaus su plaštaka, su rykšte J. Kas ten šė̃lsta po tą kluoną (pievelę), niekas pasakyti negalia Lpl. Liuob anie ten šė̃ls, ten traks, los ten visokias tas kalbas Sd. Aš jau teip liuobu su vaikinais ten nebėgsu lakstyti, jau šė̃lti Jdr. Vaikai par dienas šė̃lsta, o mokyties neita Kv. Susidės suolus, bėgs aplinkuo i šė̃ls, kiek anie tiktai galės Als. Tai šė̃lęs vaikiščias! Alk. Ir teip jie šėldavo salig aušrai DS80(Rs). Šuo šė̃lsta DŽ. Ar nenustosit šė̃lę?! Krs. Vaikai, nešė̃lkiat! Šll. Šė̃lstat kaip bepročiai Als. 2. eiti iš galvos, kvaišti, siusti: Buvusiai motrišką atvežusys sublūdusią, ana tatai blūdija, šė̃lsta Jdr. 3. labai pykti, niršti, siusti: Žmonės šėlo, ūžė LzP. Šė̃lstanti minia NdŽ. Pana šėlsta iš piktumo BsMtII97(Tl). Maišo burnoj visokius sukraipytus vokiečių žodžius ir prieš gražius lietuvių žodžius šėlsta! Vd. ^ Aš į tave gražiuoju, o tu šėlsti lyg gylio įgelta V.Krėv. Šė̃lsta kaip drignių pryėdęs Šll. 4. įpykus lakstyti, siusti: Šė̃lti aplink ką NdŽ. 5. netramdomai naudotis savo galia, savavaliauti, siautėti: Padūkėlių gaujos šėlsta visoj Lietuvoj rš. Ten bjaurybė karas, ten šė̃ls, degins visaip Žr. 6. dirbti ką su įkarščiu, užsidegimu, energingai: Sako, dažo kambarius, šė̃lsta po tas trobales End. Paskutinį metą aš su tais arais bešėlstù End. 7. DŽ smarkiai reikštis, siautėti (apie stichinius gamtos reiškinius): Audra kas kartą smarkiau kriokė, kas kartą didžiau šėlo Žem. Tešėlsta audros klaikią naktį, tegriūva kalnų uolos! V.Myk-Put. Audra šėlsta, valtelę mėto LTR(Slnt). Šė̃lstančios rudens vėtros NdŽ. Siautė, šėlo pūgos viršum užpustyto namelio K.Bor. Graustinė debesyse šėlsta Žem. Tarp stačių uolų suspausta upė šėlsta, puldama čia į vieną, čia į kitą kraštą rš. Matyt, paskutinį jau kartą šėlo žiema J.Balt. Vis labiau šėlo gaisras rš. ║ apie jausmus: Kur geiduliai, kerštas, piktumas ir pavydas šėlsta, čia gyvulys turi viršų žmoguje Vd. ║ smarkiai, su įkarščiu vykti: Visą dieną šėlo baisi kova J.Balč. 8. part. praet. apie ką stiprų, intensyvų: Šė̃lusi atmintis NdŽ. šė̃lusiai adv. labai: Mergina buvo šėlusiai patogi P.Cvir. \ šėlti; apšėlti; įšėlti; iššėlti; nusišėlti; pašėlti; prišėlti; sušėlti; užšėlti

šėlti sinonimai