senėti reikšmė

Kas yra senėti? senė́ti, -ė́ja (sẽna, sẽni), -ė́jo intr. [K]; N, LL237 1. DŽ darytis senam, senesniam, senti: Žmoneliai vis mainosi, vieni mirdami, kiti į jų vietą gimdami, augdami, senėdami Žem. Kaip senė́ja, tai ir sveikata jau mažėja Nmč. Žmogus sẽni Lnt. Žmogus senė́ji, ir razumas ne tokis Pst. Mūs mama greit sẽni Dglš. Kaip gražus buvo, tai nė nèsena (atrodo vis jaunas) Sdk. Paragaut gi tai reikia, kad aš nesenė̃čia (sakoma svečiui, raginant, kad jis valgytų, vaišintųsi) Str. | Agurkai ne auga, tik senė́ja Ėr. ^ Jauni auga, seni sẽna Mlk. ║ darytis nuo senatvės nepajėgiam, silpnam (apie kūną, kūno organus): Nuolatai daugiau kenkia senėjančiam kūnui visokie menkniekiai Vd. Žinau, nepražys jau skruostai papilkėję – tegu bent krūtinėj širdis nesenėja V.Myk-Put. 2. darytis nebetinkamam per ilgą buvimą, vartojimą: Nebuvo nė vienos grinčios tvarkoj: visa iro ir senėjo rš. 3. įsigalėti (apie ligą): Liga senė́[ja], t. y. bingsta, įsistovė[ja] J. 4. LL18 darytis nebešviežiam: Kam stovia, kam sẽna sviestas? Alks. Duona greit sẽni Dkšt. \ senėti; apsenėti; įsenėti; nusenėti; pasenėti; persenėti; prasenėti; prisenėti; susenėti; užsenėti

senėti sinonimai