senybinis reikšmė

Kas yra senybinis? senýbinis, -ė adj. (1) DŽ, Lnt, senỹbinis (1) NdŽ 1. seniau vartotas, senoviškai padarytas: Senýbinės akėčios Dsn. Namai buvo senýbiniai LKT334(Rš). Senýbinis mūs rūmas: ilgiausias, plačiausias Adm. Senýbinius namus nuvertė, naujus pastatė Kli. Senýbinė par senýbinė lempa Pst. Senýbiniais [pinigais] tris šimtus mokėjo Klt. Ilgai pirkia da stovės – senýbinio medžio Mlt. Čia dar vis užsilikę senýbiniai kapiniai Imb. Šustinis – senýbinė patrova Ob. ║ seniau susidaręs, susiformavęs: Senýbinės dainos Msn. Senýbinės kalbos klausot Mšg. Senýbines dainas ažmiršo, šviežių neišmoko Slk. Senýbinę giesmę giedu Pst. Senýbinių žodžių nežinau, pati da nesena Kp. Senybiniai vardai gražūs Švnč. Mano mįslės ažu tavas senybinesnės Ml. Skaitau, ale tik senýbiniu mokslu Skp. Skiriame dvi prielinksnių rūši – prielinksnius senybinius ir naujybinius J.Jabl. Pats mūsų kaimo gyvenimas ir ūkis laužo senybines formas rš. 2. seniai praėjęs (apie laiką): Dabar nebe senýbinis čėsas ČrP. Senýbiniai laikai tai suvis kitoki Klt. An senýbinį laiką kad virstų, nemokėt žmonės gyvent Sug. Sunku mumis apmislytie senybinės dienos VoK154(Lb). 3. seniau gimęs, priklausantis senajai kartai: Simanas dabarinis žmogus, ir tai žino, o senýbinis daugiau turi žinot Ad. Anys da nesenýbiniai žmonės JnšM. Senýbiniai žmonės žinojo, kuom gydytis Ob. Senýbiniai žmonės vargdavo su mediniais arklais ir akėčiom Ut. Mano moma senýbinių lietuvių žmogus Rš. Dainuoja senýbiniai vyrai Grv. | Senýbinė (pasodintoji) bulvė Mlt. 4. kuris laikosi senovės papročių, įpročių, gyvenimo būdo: Senybos žmogus vis senýbinis Dglš.