šilti reikšmė

Kas yra šilti? 1 šìlti, šýla (-a Zt, -sta Jn, Š, NdŽ; N, šilšta, šil̃na, šỹlna Lkv, Vn, šinla), -o K, Rtr, Š, NdŽ 1. intr. R, MŽ, N, K, M, L, NdŽ, KŽ eiti šiltyn, darytis šiltesniam, įgauti aukštesnę temperatūrą: Vanduo šìlsta, t. y. drungsta, šiltas daros J. Įkišau [į orkaitę], tegul šil̃nie [viralas] Krš. Šìlus inšilus, kaitus inkaitus ir ažsidegė pirtis Smal. Mano prosas vakar dar šìlo, šiandien jau nebešỹla Rm. Stūmoklis šyla nuo karštų deginių ir nuo trinties rš. Rankos biškį šìlsta, o kojos šąla Trk. Šilštu SD29. ║ impers. darytis šiltam orui: Buvo teip šalta, lietai, o dabar staigiai šìlo sušilo, nė kur dėtis! Mžš. Saulė kilna, šil̃na – niekaip neužkiši pavasario Krš. 2. intr. šildytis: Tu tai kai šimto metų: šylì, šylì an pečiaus Sdk. Pas Berką šìlt žuejom (užėjom) Pls. Atsisėdus šylù pas pečių ir verpiu Vrnv. Piemenai kuria ugnį ir šìla Pls. ^ Dvi sesutės pas pečiuką šyla (plytos) Lš. | refl.: Prie pečiaus šỹlasi Dkš. Šìlas prie kuknelės Pv. Lapė sėdi an kalnelio uodegą passukus ir šìlas priešais saulėką (ps.) Rod. Tenai akmuo saulutėj šylasi S.Nėr. ║ būti šilumoje: ^ sonas">Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta (namas) Mrj. 3. tr. šildyti: Žiūriu – prie pečiaus velnias kojas šỹla Šmn. Nereikia rankos šìlt OG401 | refl. tr. ^ Dvi sesutės prieš ugnį dieną ir naktį akeles šylasi (durų staktos) LTR(Klvr). 4. intr. Prk, Erž, Klt, Trgn, Ob kaisti, prakaituoti (apie žmogų ar gyvulį): Ana šỹla skalbdama J. Riebus šinla greitai J. Kurs nešìlsta, juo ilgiau laiko tie marškiniai Ms. Jis atrodė sveikas iš išvaizdos, bet baisiai šìlo Skr. Greit šỹla – nedrūtas Dkš. Kogi tu, vaikel, teip šylì, jau gal sergi? Svn. Kailiniais nesivilksu – greit šìlstu Vkš. Arklys greit šỹla, jei kelias slidus Sml. Karvės šilsta kartais laumės jodomos Lnk. Negalima vežime ar raitam jojant neštis katės – arkliai vargsta ir šyla LTR(Šil). | refl.: Su dviračiu važiuoti negerai – tujau šil̃nas Užv. Šilties S.Dauk. ║ rausti nuo vidinės šilumos: Ir šylu, ir šąlu iš gėdos Mc. Naminio [alaus] kaip išgeri, paausiai šỹla Žl. 5. intr. tirpti, leistis: Pavasarį kap sniegas šỹla, tai drėgna [kambaryje] Ad. Prieš patį atėjimą pavasario saulė pradeda šviesiau šviest ir sniegas pradeda šilt nuo stogo BM101(Krč). Jau langai šỹla OG71. 6. intr. prk. būti, gyventi, laikytis kur: Aš tenai neilgai šilaũ, mane išprašė Mrj. Ir prie anam broliui būt nešìlus ilgai Trgn. ║ laikytis, būti padėtam, neišleistam: Kad ir par Joną pinigai nešỹla – prageria Ut. Pas jį pinigas nešỹla Mrj. ║ Dbk, Ds būti laikomam paslaptyje, nepasakytam: Pas ją ilgai niekas nešỹla: kad tik ką sužino, tai ir išnešioja visur Užp. Par ją nešỹla: kas užejo, tas išejo (kas atėjo į galvą, tą pasakė) Ktk. ◊ kójas (padùs Lš) šìlti būti, gyventi: Mes čia ilgai pãdų nešìlsim! Lp. Ir čia mažai padùs šìlo, tuoj išėjo Klvr. Pas tėvus kójas šylì, tėvų i klausyk KzR. pãdai šỹla (kieno) gyvena, būna: Neilgai čia jo pãdai šìlo Prn. širdìs šỹla ima pyktis, apmaudas: Visiems, į tą begėdį darbą žiūrint, šilo širdys Vaižg. \ šilti; apšilti; atšilti; įšilti; iššilti; nušilti; pašilti; peršilti; prašilti; prišilti; sušilti; užšilti
2 šìlti, -ia (-a, šẽla), šýlė NdŽ 1. tr. duoti, mokėti: Įsakau tą mokesnį už praejusį laiką be nairymos į mūsų iždą lig 3 mėnesių sukrauti ir paskiaus priderančiu laiku jį šilti S.Dauk. Gerą duoklę šilti S.Dauk. 2. refl. P, Rtr, Š, BŽ465, KŽ, Kv rūpintis, stengtis: Vedliai visokiais būdais šildavos piršlį išvogti Plt. Tarnai par kits kitą šilas jam įtikti S.Dauk. Tuo tarpu vyresnybė kaip įmanydama šylės dasekti vagį, bet nedasekė M.Valanč. Šilkies kantriai pakelti kitų ydas ir silpnybes M.Valanč. ^ Nešilkias to žinoti, ko negali suprasti VP33. 3. refl. šiaip taip verstis, tenkintis: Aš šeluos tais pačiais daiktais, kurius radau, t. y. tęsiu, neperku J. Ans šýlės lig pat paskutinio galo, kad nė tvoros nebeliko J. 4. intr. tvoti, daužti, šiulti: Su atkala ranka kad aš jam šýliau, t. y. daužiau J. \ šilti; išsišilti; nusišilti