Kas yra širdis? širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. -ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃ LD266(Dkš, Tvr), KlbIII77(Lkm), NdŽ 1. SD1164, SD334, H184, R, MŽ, Sut, L centrinis kraujo apytakos organas, esantis kairėje krūtinės pusėje: Kraują kraujagyslėmis varinėja širdis V.Laš. Širdiẽs skilvelis MedŽ586. Žmogaus širdis yra maždaug jo kumščio dydžio V.Laš. Širdies susitraukimas – jos darbas, širdies atsipalaidavimas – jos poilsis sp. Čipokas ilgai gyvas: išemi šìrdį, vipšt – kruta Aln. Kumelio širdiẽs duot suėstie, tai būsi sveika Lz. Širdis taip plaka – iš džiaugsmo ar iš baimės Žem. Advikės širdelė plaka: dunks, dunks, dunks! I.Simon. Toj širdìs tik plakė ir plakė iš vieno – ir numirė širdžia Kpč. Dvakt dvakt širdis ėmė plakti Šts. Širdìs teip tankiai plaka: klapt, klapt, klapt Ant. Vis širdis dukt dukt plasta Rd. Kai išsigąsti – plast plast širdis Škn. Širdis plasta, kad pailsęs žmogus J. Širdis plusta Trk. Širdis plazdena Skrd. Širdis jai ėmė kūju plakti, blaškytis ir plastėti Vaižg. Suspurdėjo širdis, kaip galvon mušė – ir nepakalbu [išsigandusi] Ant. Ne paukštis po narvelį mušės – tai širdis daužės neramiai S.Nėr. Gyslos tik plaka, širdis trankosi, visam silpna Gs. Tep persigandau – širdis tik tuksi, kinkos dreba Gs. Širdis tuk-tuk – eina kap an siūlų (nuo išgąsčio smarkiai plaka) Prn. Širdìkė tuk tuk, tuk tuk Lkv. Tuks, tuks širdìs man – labai negerà! Mžš. Širdis tvaksi sunkiai akmenį nešus J. Širdis tvak tvak tvak Gršl. Kol širdis tvaksės – eisi, nustos – numirsi Ds. Širdis tvaksčio[ja] – taip užilsau iš bėgimo J. Klausykias, kaip muno širdelė tvakčio[ja] Skd. Širdis taksi, gysla tvinksi J. Širdis pradeda labiau taksenti J.Jabl. Kai sužinojau, kad pas mane svotai atvažiavo, tai širdis ir takšėjo Mrc. Širdìs tvinkčioj KI634. Kai tik išgirdau, ma[n] širdìs bluk, bluk! LKT157(Grz). Širdis dar leka – atsigaus, dar nemiręs Plt. Kad su karve susitampiau, mun širdis lek lek, lek lek – i nebgaliu nieko Plt. Jau tiek išsigandau, ka širdìs tik lekia, tik lekia Rs. Tiek parsigandau par miegą, kad nents širdis laksto Pc. Širdis man lekioja N. Širdìs mano geležinė: kala ir kala Aln. Parkritau į bulves, o širdis tik kala, bijau, ka kas neišgirstų Slv. Tik širdis bukuliuoja, pamanius apie peštynes Gs. Man širdis dunda N. Sudunksnojo širdìs kelius kartus – ir išsižiojau Krš. Aš veizu, kas čia būs, a jau širdis dunkčio[ja] Užv. Tavo širdis dunduliuoja kaip marčios po pirmaryčių Vlk. Kareiviai praėjo pro šalį, nenugirdę Marijos širdies plupėjimo SI72(Vvr). Širdìs kruta, muša KI634. Širdis tik kadakšt, kadakšt kad muša! Kdl. Į lovą įkritau, ta (tai) šìrdį tunk tunk tunk muša Šts. Kai išgirdau apie nelaimę, teip išsigandau, kad širdis kaip su kūju muša Jnš. O širdìs sako šikotukai, šikotukai (išsigandus) Bsg. Širdìs permušdinėja Pv. Širdis mušasi, plakasi, rodos, kad išlėks Grv. Bebėgdama jau taip pailsau, ka širdìs par gerklę lipa Rs. Negaliu pasikrutyt, širdìs per gerklę lipa (labai bloga) Ktv. Pavargęs, da išgerk – širdìs pro kaklą išlips End. Belakstant ir besirūpinant širdìs par gerklę benga išlįsti Vkš. Jau ma[n] širdìs iki gerklei užlipo Kt. Ta šnapšė, žaltys, varo širdį kankuliais Trk. Širdį pro kaklą gena ta šnapšė Šts. Ans jau y[ra] šìrdį pargėręs End. Kai tik atsigulu an kairio šono, tai kad ema širdìs drebėt! LKT313(Ob). Mun užeina – pur pur širdìs Krž. Ažeina širdìs drebėt, plaktis – aš žemuogių lapelius verdu, žirnikus Mlt. Rėkia drebančia šìrdžia Šk. Paklausai, kaip žvirblelio širdẽlė tik dilda, tik dilda Ml. Sušalau, širdis pati virpa Šts. Slopulys šìrdį virpina Trš. Iš džiaugsmo jo širdis net suvirpėjo J.Balč. Marei širdis dreba iš džiaugsmo, net verkti norisi Žem. Iš džiaugsmo širdìs sklezda (šokinėja) BŽ565. Uždusau, net širdis šokinėja Mrj. I širdìs nebšoko, ir akės atšvito sužinojus Krš. Kitą kartą išgirsi muziką griežant – širdis pati šoka į aukštą Akm. Kiūst kiūst širdìs kiūsčio[ja] ir plaukai ant galvos iš baimės JII139. Širdìs kiūksi iš džiaugsmo, iš baimės JII137. Širdis nekiūkauja girdint, jog jį giria DP440. Širdìs gera, tai ir stipras Ps. Mano širdìs labai stipra, širdiẽs aš nejaučiu Kvr. Mano širdìs drūta buvo Ūd. Išgėriau ketvirtą, mano širdis tvirta DvD292. An tokį kalną tiek kelio lipt – reikia arklio šìrdį turėt Rm. Širdìs [jai] lapsi – jaunystėj bloga sirgt Pls. Kaista galva, lapatuoja širdis rš. Širdis leketuoja R226, MŽ301. Mano širdis klipsi lyg nujausdama nelaimę Gs. Kadalojas muno širdẽlė, ištiesu kojas DūnŽ117. Širdìs muno tabaluo[ja] gatavai Kv. Širdìs talanduoja i talanduoja – tai jau bus oro permaina Ml. Šìrdį dusku dusku – ir išsižiojau Krš. Bjaurios naujynos tik šìrdį duskina Rdn. Kai tik jam skausmai, širdìs dūksta Brž. Man ar (taip pat) kažkas širdìs sudūko Ps. Ale va širdìs sukrypo, sukrypo, sukrypo, pasidarė blogai Kvr. Širdìs šlubuot pradėjo, rankos tirpsta ir nuolat sopa Krs. Šìrdį skauda prieš bjaurų orą Smln. Širdìs nuskausta tarpais Eig. Ar galva susops, ar širdìs – neprisišauksi Klt. Širdį man diegia R338, MŽ452. Taip mušė jiejie mane, kad mano nugėlė širdį JIII108. Širdiñ duria man Btrm. Koją kap stukteri, ir neria širdiñ Btrm. Sopuliai varsto šìrdį Krkl. Naktį teip anteita toks silpnumas, šìrdį teip drasko Slnt. Esu labai silpnos širdies, vis širdį gnaibo Alv. Širdį laužti N. Beeitant pradėjo širdį pjauti Vn. Juokai šìrdį pjauna JI691. Padirbėjau sunkiau – šìrdį myga Klt. Kad šìrdį spaudžia, seilėtekis bėga iš burnos kiurkliais J. Širdį spauda, ratalių priėdus su rūgštu pienu Tv. Toks skaudulpalaikis kaip įsigelia, spaudžia širdį žemėn Skdv. Šìrdį mun gniaužtinos gniauža Vkš. O skaudėjimas – rods, kad šìrdį griaužia Jnšk. Tas dusulys gula ant širdiẽs ir šìrdį smaugia Ėr. Puplaiškius gerdavo nuo sunkenybės, kas turia ant širdies sunkumą Žgn. Putušelė toki, ant širdies tura spaudimą, vos beišputa Varn. Visi sloguliai ant širdies sugulė, nebatkusiu Trg. Užeina koks ant širdiẽs silpnumas, tai tik virsti, virsti Ds. Akis aptraukia, silpna in širdiẽs daros Dgč. Prisiminus net simpla an širdès Lkm. Užejo toks blogumas ant širdiẽs End. Širdìs silpsta, kad neėdęs J. Šį vakarą buvo užejusi širdìs menkėti End. Išgėriau penktą – širdis mano menksta LTR(Šk). Kad su rankoms diktai blaškais [audžiant], širdìs nyksta Kv. Dar, va, pakilioju rankas a krepšelį panešu kokį – šìrdį nuema, i nebegaliu Mšk. Širdìs sugedo (susirgo širdies liga) Antr. Su šìrdžia jai negerai Dv. Karšta, šìrdi nelabai gerai Dgp. Sėskiam, ant širdiẽs negerai mun! LKT115(Up). Tos žvakės par pagrabą prigaruoja, man teip negera an širdiẽs Mžš. Daba pradėjau valgyti, ale šìrdie negerai Brs. Sako, šìrdie didliai gerai kamparas Ms. Kas ten tokie par širdiẽs lašai? Trk. Čia rusmenė – širdiẽs vaistai PnmŽ. Širdažolės – nu širdiẽs skaudėjimo, puplaiškiai – nu padusimo Erž. Nepjauk tamsta širdies su tais vaistais Lnkv. Ėglis dėl vaistų nuo širdies, lengvina širdį Vb. Duona žmogaus širdį stiprin CII55. Širdìs išsiplėtus ir apsilpus Pst. Ar tę jos užgriuvus širdìs, ar kap tę yr, kad širdìs tokia drūta LKT367(Al). Anos širdìs yra išsipūtusi, ana nieko negalia dirbti Kl. Širdìs buvo nesveika anos, ana liūb visokių vargų panešusi buvo Sd. Manip yra širdìs kvara LKKIX200(Dv). Ans negalėjo daug ne dirbti, anam širdìs buvo pagedusi Lc. Šìrdį nekokią turu Kv. Širdìs tai jos bloga Mlk. Širdìs muno pomenkė, skausta dideliai Krž. Mano širdìs labai netikus, o širdiẽs neandėsi Ssk. Įsisirgo, širdìs paliko negera, i mirė Užv. Jaunas mirė, širdį turėjo mušamą Šts. Širdìs yra atsakiusi, pasibengusi Šv. Agnybė[je] smarkybė[je] da motriška, širdìs da anos nepakriušusi Grg. Širdìs jau pagurus MitI73. Skausmas už širdiẽs stveria VšR. Piktosios notrės, Dieve saugai, kaip ugnia ažu širdiẽs tveria Dgp. Dyguliai taip šìrdį surėmė – musintais reiks letenas užversti Vkš. Kosulys man visą širdį sutraukė MŽ. Dusas riebų žmogų nudusino, t. y. užspaudė šìrdį ir užpylė kraujumi JI370. Širdìs uždyko, kaip užsikosėjimas užėjo J. Iš ryto teip negera, širdìs kaip ir surišta Šmn. Kaip replėms sukabins šìrdį Šts. Toks mirštmiegis užejo, taip šìrdį sukabino, kad beakėdamas užmigau Varn. Mano šìrdį surakino: nė žado turiu, nė proto turiu Ar. Kas jai te širdiñ įlindo, ka i kojos tinsta, i kas Mžš. Ant visko kitko sveikas – kas anam į tą šìrdį įpuolė Žr. Tokia čia mano sveikata: valgį neužleidžia, tuoj prie širdiẽs kabinasi (ima skaudėti širdį) Gs. Kimba į šìrdį (bloga darosi) – labai supykau, susijaudinau Rdn. Tie vaistai mun kibo į šìrdį Krt. In širdès puolo liekvarstos Aps. Gal ma[n] tie baisūs nervai suėjo į šìrdį Jrb. Krito prie širdiẽs nervai Žg. Kurie pri širdžių̃ serga, visi graži yra End. Ka širdìs bėga (serga), sako, žmogus yra gražus Klk. Atėjo skaudulys lig širdi LKKV160. Bet tas skausmas iš širdiẽs jau benga išeiti Trk. Anam yra an širdiẽs kokie skauduliai End. Rankas trauka iš pat širdies, kad reik šiaudų prikrautas kestes nešti mašinuojant Šts. Kaip užvalgau, pasiunta po širdžia skaudėti Ggr. Ligu keliu ranką, eina par šìrdį dieglys Sk. Man dingčio[ja] į šìrdį dygulys JI328. Vis nudiegia po šìrdžia LKT198(KzR). Gnybčio[ja] manei po širdiẽs JI451. Ka vyras įkišo ranką į mašiną, širdiẽs nebliko (susirgo širdies liga) Gršl. Daktarai sakė: galėsi i eidama numirt – širdès nėr Klt. Kap mano širdìs išlaikė [tokį vargą], tai aš net sudrebu Mrc. Kaulai tik paliko – kap tai išlaikė širdìs ir sveikata! Dv. Širdìs neišturėjo, ir mirė žmogus [per operaciją] Ėr. Aš tik an širdès i gyvenu (tik širdis sveika) Ad. Širdìs jau pardirbo, nieko nepadarysi Vdk. Senatvia ir šìrdį pribenga Šts. Širdìs jo jau baigias Jrb. Ano širdis yra an plauko Varn. Širdìs kaip ant siūlu pakabinta Trš. Širdìs yra kaip ant mietu pakabinta po tokios nelaimės Šts. Ai, bent atsitrauk, senas tėvužėli, apges tavo širdẽlė JD1157. Širdìs apgęsta, negal ištūrėti Ll. Širdìs mun gęsta – mirsiu Grd. Širdẽlė užgeso, i viskas užgeso Vdk. Galva sunki, nepakelama, širdìs pradeda mirti Lk. Aš tokį kaip i nuomarių gavau: apmirdavo širdìs, ir negalėdavau nė žodžio ištart LKT184(Skr). Visiškai širdìs sto[ja] Kv. I jaunas, i sveikas buvo, ale vienąkart žybt sustojo širdìs Mžš. Kiba truks širdìs, tep man buvo sunku Drsk. Spustelėjo šìrdį biškelaitį, ir mirė senis JI212. Staigu mirė, rasi širdìs anai plyšo Šv. Ta (tai) biesienei ta širdìs parsprogo Brs. Ans berašydamas laišką ir užgeso ant stalo: širdiẽs ligą turėjęs Vž. Širdies ginslos kalkiuojas Varn. Muno brolis nūmirė širdiẽs raumatu Kv. Turėjau širdiẽs užkaitimą LKT142(Kin). Širdies lekiojimas, drebėjimas R202, MŽ268. Širdiẽs smūgis NdŽ. Širdiẽs suminkštėjimas MedŽ324. Širdies ydos gali būti įgimtos arba įgytos rš. Lėkė kulkelė kaip sode bitelė per protingą galvužėlę, per mirštamą širdẽlę JD1142. Deiginiu durta širdẽlė, kardužiu kirsta galvelė JD1168. Ir sutikau pirmą kulką – širdelę pervėrė LTR(Klk). Kliuvo už rankelių aštras dagilelis, pervėrė širdelę biednai siratelei LTR(Brsl). Ateis čėsai, jog kalavijas gailingas pereis širdį tavo MP45. Širdỹ! (voc. sing.) LD259(Plš). | prk.: Gyvybės perteklium plakė vasaros širdis J.Gruš. ^ Palei amžių i širdìs Jd. Jug širdis kad i sena, ale akys jaunos Pln. Anot pasakos, kožno širdis iš mėsos KrvP(Jnš). Širdis – ne akmuo, krau[ja]s – ne [v]anduo LTR(Pp). Žmogaus širdis – ne [v]anduo Als. Bagoto širdis baloj mirkyta, pekloj džiovyta LTR(Šl). Mano vaikas nuo mano širdiẽs nukritęs, man ir brangus Vad. Sūnus gi, nuo širdiẽs atatrūkęs Aln. Po šìrdžia turėjau, krūtine penėjau Eiš. Svetimo vaiko prie savo širdiẽs nepriklijuosi Gdž. Širdies kitiem neparodysi Pšl. Rodos, išimtai širdį, parodytai, ale nieko nepadarai Kls. Širdis ne liežuvis, ištraukęs neparodysi LTR(Vdk). Ant delno širdies neišimsi, piktiem žmonėm nasrų neužimsi Ašm. Jis teisybę sako, gatavas šìrdį parodyt Jnš. Išimk šìrdį i rodyk – kas jam! Drsk. Nerodyk širdies – apspjaus LTR. Jos jokia roda neintikinsi: jai širdį rodyk, ir tai sakis, kad čia vyža Užp. Šìrdį tokiam rodyk, sakys – meisos gabalas Krš. Rodyk širdį, sako – burokas Vl. Parodyk jam širdį, sakis – varlė LTR(Ds). Parodyk jam šìrdį, jis vis sakys, kad avino kulė Dkš. Kap po šìrdžia nepadėjai, žẽma po galva (alkanas negali miegot) Dv. Skunda ana geresnį kąsnelį ant širdiẽs antdėti (labai šykšti) End. Man tai kaip skruzdėlė šìrdį apmyžo (labai nemalonu) An. Nupjauk man galvą, išimk širdį, duok kalbėt (žąsies plunksna drožiama rašyti) B. Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž). Be širdies, be galvos, geria ir viską pasako (plunksna) LTR(Ukm). Galva nukirsta, širdis išimta – šimtą metų gyvena (avilys) LTsV584(Vrn). Kiaulė paskersta, širdìs išimta, bėga keliu žviegdama (ritė) Ds. Lininė širdis, lajinė skreistė, sidabro galva (žvakė) KlvK. Raudona mergelė, balta širdelė (avietė) LTsV493(Vlk). Te tau muno mėsą, tik širdį mun palik (avietė) LTR(Vdk). Juodas kalpokas, vyno smokas, akmeninė širdìs (vyšnia) Sch68. Juoda makštelė, vyno lašelis, kaulo širdelė (vyšnia) LTsV496(Varn). ║ Všv, Alks, Dglš to organo liga: Nuo širdiẽs veidas būna išneštas (ištinęs) Antr. Ne iš maisto, ne iš ko – iš širdiẽs storė[ja] End. Neturia delto sveikatos šiandie: prisimetė širdìs par tą gėrimą Trg. Tái šìrdžia gulėjo ligoninė[je] Krš. Ligoninėj gulėjau su šìrdžia Kb. Daba iš ligoninės neišeina – širdìs i širdìs Kvr. Kai šìrdžia serga ar aplink šìrdį, šitos liekarstos gerai Klt. Rūtas geria nuog širdiẽs, kap negerai būna Kpč. Ratiliai nuo širdiẽs Dgč. Nu širdiẽs vaistus tankiai vartoju Vdk. Sūnus sirgo visą mėnesį su šìrdžia Dg. Su širdim̃ vienąkart nukrinta, i gan Mžš. Vienai darė operaciją, neatsigavo – šìrdį turėjo Kv. Sesuo mirė šìrdžia Rš. Nuo širdiẽs numirė Rod. ║ kairioji krūtinės pusė, vieta, po kuria yra tas organas: Grobės už skaustamos širdies Žem. Eita širdį suėmusis, stingsta visa Šts. Ana jau teip lig šìrdie buvo žuvis (ps.) Dr. Spaudžia prie širdiẽs grįžusį sūnų DŽ1. Ką globoti, prie širdiẽs prisiglausti KII29. Viena prisglaudė prie mano širdžiai, tai te buvo panelė LTR(Jž). Tai mes tau sudėsim po rūtos šakelę, tai mes tau prisegsim prie tavo širdẽlės DrskD145. Juostužėlė mano, šeržinėlė mano, ant širdẽlės juosėjo JD386. Pirma skraidė sėdosi prieg galvai, o kita sėdosi pas šìrdį, o trečia sėdosi jo kojosa Aru52(Zt). Marti pri kojų, sesuo pri galvos, matušė pri širdelės D20. Neišdevė nieko; atvėrė širdį i sakė: čia yra prūso širdìs – šaukiat Prk. Parvažiuojam – kareivelis rankeles susidėjęs ant širdiẽs, nušautas Lpl. Padėjęs tris pirštus dešinės rankos pirm ant kaktos, tadang ant širdès DK16. Daugiagu tai nusidėjimu ligotam ... pakelt ranką širdies ir pasykėt žolės labai sveikos SPII130. ^ Mylu mylu spust, prie širdelės glust (sakoma myluojant vaiką) Grž. Kap vaikas puola, tėvas už širdies stverias, o kap tėvas puola, vaikas juokias Lp. 2. prk. šis organas kaip žmogaus jausmų, nusiteikimų simbolis, išgyvenimų centras, vidaus pasaulis: Ne tiek protas, kiek širdis padeda žmogui suartėti su žmonėmis rš. Širdis dažnai pasako tai, ko galva nesupranta J.Bil. Širdis jai sakė, kad tas neklausymas gali padaryti didelę bėdą J.Balč. Klausk, žmogau, tavo paties širdį, koksai yra tavo gyvenimas BPII285. Matant pievoj kiekvieną prakaituotą pėdą, kurio širdis mok justi, apsiverkt ne gėda D.Pošk. Ir užkrito munie – pati širdis norėjo pasakyti Klk. Neapgaus manęs širdis, atvažiuos Albinukas. Gal ir Jurgutis. Sapnavau šiąnakt V.Bub. Sakė širdiñ, kad atvažiuosi Aln. Mano širdis jautė, kad esi Reseiniuos Rs. Jaučia mano širdužė̃lė, neilgai čia būsiu, neilgai uliosiu DrskD74. Oi ir prijautė mano širdelė berneliui rūpestėlį DvD215. Aš miegmi, o širdis mano jaučia DP79. Teip ir numanė mano širdìs bėdą Ut. Ale vis tiek žmogaus širdìs numano, bet nesupranta Dg. Nujėgt nujėgė mano širdis, kad teip bus, tik sakyt nepasakė Tr. Ka nusikalto, širdìs netylia Rd. Ka i kalbuos, bet širdis viską (visas nuoskaudas) žino Plng. Žino mano širdelė, katroj šaly mergelė KrvD137. Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis, taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija Mair. Nebgaliu ilgiau čia pasilikti, šìrdį į numus trauka Vkš. Platus Nemunas ir įvairus jo krantų gražumas traukte traukia prie savęs mano akis ir širdį J.Bil. Širdìs prie tavęs skrieja NdŽ. Ko ieškojo širdis, neatrado Mair. Mano širdis už jo eiti labai abejojo VD283. Lo[ja] ir lo[ja] ta motriška, jau ir širdžiai apkyrėjo Vvr. Širdis jo nebepakenčia Rz. Visa tai regint nustemba širdis A.Baran. Širdìs manyje džiaugias KI467. Kai išlenda saulė iš po debesio, man tik džiugt širdìs Slm. Baravyką radus, ir širdis prasijuoka Šts. Širdis dainavo, juokėsi, veržėsi prie žmonių, norėdama visiems išlieti savo džiaugsmą J.Avyž. Dainuok, širdie, gyvenimą S.Nėr. O mano širdẽlė visur džiaugsmo gauna Šmn. Ir visa, kuo sirgo ir liūdo, ir džiaugės širdis, taip smulku ir menka V.Myk-Put. Ne taip ant marių vendrelė siūruoja, kai mano širdelė vargely dejuoja LTR(Brsl). Pasakai, berneli, pasakai, dobileli, ko nuliūdai žalias, ko širdelė dūksauna (d.) Tvr. Širdis gaudžia R86, MŽ113. Verksi, dukrele, verks tavo širdẽlė DrskD142. Nors verkia širdis, linksmai juoktis galiu Mair. Dabar mano širdìs kai po verksmo: likau pati viena, o kaip gyvęsiu, kaip pabaigsiu amžių? Pžrl. Oi siūdi liūdi, liūdi mano širdẽlė per visą rudenelį (d.) Prng. Ė tie balsai visokie teip krūvon susiaudžia, kad jų skyrium nežymu, ė tik šìrdį griaudžia A.Baran. Ims vainikėlį, dės muturėlį, virkdins tavo širdẽlę, dilgins skaisčius veidelius JV567. Geru žodžiu mun šìrdį pradžiuginai Vkš. Pergalės saliutų ugnys kaitina ir džiugina širdį rš. O išaušus jau, kad mes iš patalo kopam, kartais [lakštingala] budina mus ir mūsų linksmina šìrdis K.Donel. Linksmybę į širdį tavo prigrąžinsiu P. Linksminu šìrdį tavo! – Džiaugias širdìs (džiaugas pilvas Slnt) mano! (atsako užgertasis) Sml. Širdìs baugėjas, kad tokios minės žmonių JI196. Susibaidė širdìs toms kalboms aple karą Šts. O mun baugumas šìrdie! Tl. Širdìs baidos, nenoriu to Jonio, netinka Trk. Kai permislijau visa nuo galo, tai tik širdìs apklaiko, ir nebejau až jo Ds. Čia šikšnosparnio širdìs taipo nusigando, kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n’įgalėjo K.Donel. Teišsigąsta jų širdys ir tepajunt tavo prakeiksmą BBRd3,65. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis PK53. Tai tu man taip įgraudenk žmones, taip žmonių širdis sugraudink! J.Jabl. Matušele, nebsakyk, širdies munie nebgraudyk LTR(Slnt). Į tokį senutelį veizant, širdìs griaudenas Vkš. Širdis ir muno susigriauža, bet aš neleiduos į rūpesnį Šts. Svetimi žmonės, skaudūs žodaičiai raudin mūsų širdužę A1884,259. Savo žodžiais sugūdino žmonių šìrdis Vlk. Nebegailink man širdies, ana jau ir teip sugelta Vj. Šìrdį užvylė: pažadėjo, o paskui neėmė Aln. Suskurdino mano širdelę gailiosiom ašarėlėm NS601. Širdìs mano da graudesnė, į ją pažiūrėjus JV598. Jos (ašaros) ..., išėjusios ižg graudžios širdiẽs, gal numazgot visas nuodžias DP481. Širduže mano, klaidūne mano, kame tave nuramdysiu? KlvD27. Alutėlis ramūnėlis širdelę ramina LTR(Všk). Aš atėjau atlankyt ir širdèlės suramyt DrskD137. Sukęsi, savo širdelę suramysi, ir vėl gerai bus Krm. O aš ir josiu į tą kiemelį, kur rimst mano širdaitė KlvD305. Savo širdį nuramdai ir esi godojamas S.Dauk. Pajėgos puošė kūną, viltis gaivino širdį V.Piet. Ne, dabar neverksiu – paliksiu ašaras gaivinti širdžiai B.Sruog. Tavo balts veidelis, raudoni skruosteliai linksmin mane jauną, drūtin man širdelę KlvD188. Duok kančioj širdims drūtybę KN195. Širdis jų pastiprino galybe neregima DP250. Paremk širdis ir sąžinę, duoki tavęs išmanymą PK21. Vėjas perdums galvą, nurims širdis, ir sugrįš namo tavo sūnus V.Krėv. Pabudo jaunamartė neramia širdimi P.Cvir. Būtų linksmas dvarelis, būtų meilus bernelis, tik nerami širdẽlė, kad svetima šalelė DrskD54. Jis tep darė padarė, ir jam rami širdìs, neskaudo Pv. Kai tik jis sveikyn, man ant širdiẽs ramyn Sb. Tekukuoja gegužėlė, bus ramu širdẽlei JD1128. Širdis ta linksmi [jaunystėje] – kur tversi, tai ir dainuoji Pš. Svečius linksma širdžia ir nesuraukta kakta vaišino M.Valanč. Gerk vyną tavą linksma širdžia CI824. Mano širdužė nerūpestinga, gavau mergytę labai garbingą RD168. Linksminkis, jauniki, jaunybėje savo ir būk linksmos širdies DP10. Savo paties vierą ... rodas ir iš linksmos širdies išreikš Mž116. Ogi dabar išleidžiu su rūsta širdele, su graudžiomis ašarėlėmis JD1190. Kaip atsilenkia mėnuo saulelės, saulelė debesėlių, teip atsilenksiu tavęs, berneli, tavo rūsčios širdẽlės (d.) Zp. Ei rūsta, liūdna širdẽlė mano į visą rudenėlį JD183. Skaudu graudu mano širdẽlei nuo močiutės išeiti JV895. Saldus snaudulys ima, širdžiai malonu Žem. Skriūdu ant širdiẽs Vlkv. Parvažiavo namo – jau jam vis tiek ant širdiẽs nesmagu LKT182(Stak). Jis turi ant širdiẽs didį ankštį, t. y. rūpą JI20. Motina trokšta šį nerimą nuo širdies nustumti sp. Visi sopuliai nuejo nu širdiẽs (išgėrus) Plng. Man po visam ne juoksmas ant širdiẽs KII1. Gail man širdyje B. Gilu širdžiai, kad negauni geistino J. Lengvumas galvelės, linksmumas širdelės, nėr nė jokio rūpestelio StnD15. Širdiẽs, sielos ramybė NdŽ. Gema žmoguje vidutinis pakajus, tai yra nuraminimas ir drąsumas širdiẽs DP238. Rodos, širdžiai paskirta mylėti, tai kodėl gi jai tenka kentėti? Mair. Kokia jos bus širdis, pamačius kitą savo vietoj? Žem. Ir ji ruošės į tas iškilmes tiek atsidėjus ir su tokia dabar širdžia, kaip būtų ruošusis savąjį Joniuką vesdinti Vaižg. Kokia muno širdìs buvo – aš verkiau, verkiau [, kai neteisingai apkaltino]! Vdk. Koki ta širdìs tura palikti tokiam suskydime (nesugyvenančioje šeimoje) KlbX126(Krtn). Kiek aš biedną mylėjau, ka tu žinotum muno šìrdį! Erž. Matyti, su tokia pat širdžia reikės ir nusiraityti, kaip peilis įsmeigtas kirba ir kirba Žem. Nesa jūs žinot širdį ataivių BB2Moz23,9. Kurio žmogaus ausys tatai girdėt, kurios šìrdys tatai išturėt gali? DP161. Regėjo dūmas žmonių ir slaptes širdų̃ DP538. Kiekvienas stengiasi rašyti tai, kas jau susikaupė jo galvoj ir širdy, kas jį jaudina, kelia nuostabą, pasigėrėjimą arba pyktį rš. Širdis prisipildė jausmų, galva minčių A.Vien. Širdìs prisipildė pykčio BŽ267. Nuliūdimas papildė širdį jūsų DP215. Tu septyneriokiomis pripildyk širdį naudomis Blv. Žmogaus širdis – tarytum kiauras maišas: piktybė, meilė, grožis – viskas telpa... B.Sruog. Nieks nuraminti tavęs negali nei išmatuoti širdies gilumo Mair. Tai giliai širdìs (kiek daug žmogus gali pakelti, iškęsti)! Švnč. Vedęs mylėjo ir gerbė, kiek jo perskaudintoj širdy meilės tilpo J.Marc. Ko širdis per pilna – tai veidu ir žodžiais išreiškia, akim blizga Vaižg. Bet niekad aš nelaimėje neverksiu, nors ašarų pilna širdis V.Mont. Tad pilna jo širdis bajos ir rūpesties RD201. Dar pilnos rankelės žalių rūtelių, bus pilna širdèlė graudų žodelių DrskD180. Iš apsto širdies kalba burna jo BtLuk6,45. Rūpesteliai ema širdį Šts. Ema skurdumas širdelę, kaip išgirstu gegutės balselį LTR(Rgv). Kaži koks saldumas užėjo jam ant širdies, ir norėjo jai sakyti: slaugyk mane, ligi aš mirsiu Žem. Užejo anam didis graudumas ant širdies, ir pradėjo labai verkti DS241. Širdį apsiaupia neišpasakytas gailestis V.Kudir. Kažkas, lyg gailesčio banga, užliejo jo širdį J.Marc. Paskui širdį jo apsėdo puikybė S.Stan. Širdis godėjimu yra apsėsta DP512. Kaip vagis klastingas naktį ilgesys širdin atėjo B.Sruog. Tankiai lenda į širdį žmogaus apkalbėjimas artimo P. Įslinko į širdį karšta meilė TS1902,12b. Įleido lokamstvą ing širdį savo brš. Įejo į širdį kuneguo, kad reik dirbti mūro koplyčią ant Birutės kalno Plng. Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį? BPII30. Mokia mus nužeminimo, idant ing širdis mūsų įeitumbime, gerai pažintumbime pačius save DP40. Negaliu į jo širdį įlįst B. Tankiai viens žodelis teįkrinta į širdies gelmę Ns1832,9. Priimk meilingą žodelį į savo širdies dugnelį Sim. Širdies dugne liaupsindami KN38. Kiekvieną Valterio žodį gaudo mergelė ausim ir per mintį į širdį nuleidžia V.Kudir. Tamui, ką sako, niekas netikėtų, širdina neleistų SE119. Dešims žodžių Dievo tavo prileisk širdina savo KN189. Jo (Dievo žodžio) širdesp neprileidžia, būdami pilni dūmų žemiškų, kūniškų ir gėdiškų DP99. Bet tu, žmogau krikščionie, niekad neišleisk iš širdies tavos to žodžio: šitai žmogus DP171. Be paliaubimo kalbėti, mislyti ir niekada iš širdies neišleisti BPI236. Tus žodžius mūsų priimsiat ing savo širdis ir užlaikysiat visi be skyriaus Sz(M.Valanč). Pildysiu visada tavo žodžius, turėsiu širdiñ Mrc. Ką moteris įdeda vaiko širdiñ, tas jau ir bus Pnm. Žodis ilgai širdė̃[je] išbūna – atsargiau! Krš. Ei bernyti tu mano, ei jaunasis tu mano, ar mylėsi tu mane, ar laikysi širdyje? KlvD20. Kad ir su kitais kalbėjau, tave širdẽlėj turėjau (d.) Mlk. Tu, kuris praeitį širdy nešioji, geriau žinai prūsų likimą V.Krėv. Ties supiltais kapais, ties griuvėsiais sustoję, mes naują priesaiką įrašome širdyje S.Nėr. Daug dar vargo matė, bet išrašytieji širdy paveikslai neišdilo J.Bil. Klausykiat ir visi tą atsakymą užrašykiatės į širdį P. Jūs pasakėte taip gražiai ir aiškiai visa tai, kas mano buvo ant širdies ir ko aš išreikšti žodžiais nemoku K.Bink. Išdėjau Marei į akis, kas buvo ant širdiẽs, tegu sau žinos Vkš. Ta išsakė viską, ką tik ant širdiẽs turėjo Skrb. Ką turì ant širdiẽs, galì belsti Krš. Visų dantys lygūs ir balti, o nežinai, kas už dantų yra, t. y. širdỹ JI292. Oi matušaite, senoji galvaite, tamsta nežinojai, kas muno širdaitė[je] D117. Mąstau, svarstau širdyj SD327. Pagalvojau savo širdė̃[je], ka iš tų pelų nebūs grūdų Krž. Širdỹ padūmojus, didė baimė ema JD991. Muno širdaitė[je] daug meilės žodaičių D117. Perniek visos kalbužės, kad yr širdyj bernužis BsO61. Žydi bernelis mano širdẽlėj kaip darže pijonelis (d.) Mlk. Ei sūnyt, sūnyt, sūnyti mano, skirkis širdỹ mergelę LB69. Čion yr širdỹ mergelė JD155. Tu, kuri radai širdỹj mano vietą JD295. Kaip tik žodį ištarė, meilę širdỹ jis gavo JV1048. Širdužėj nė jokia sirgulėlė N164. Žagrė rankose ar dalgis, stora danga, prastas valgis meilės širdyj nenaikina A1885,71. Širdy jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė našta slėgė krūtinę J.Bil. Sunku širdelėj, skausta galvelė, svetimas stogas, karti duonelė S.Nėr. Junta jo širdis nuliūdimą, tai ir jo balsas gauda nuliūdimu DVIIpsl. Ką žodžiais sakė, tą širdė[je] savo labai dideliai juto ir gailėjos P. Mokotės gerus apgauti ... per liežuvius laimindami, o nuodus širdėj slėpdami SGII28. Petrui niekas jokio priešiškumo širdy nejautė V.Myk-Put. Apsimeta senė, o širdyje džiaugiasi, ragana! LzP. Nė prieš vieną žmogų nopykantos širdyje neturėkite DP33. Nykulys nykso širdyje, kam taip pasakiau J. Visą dieną nūganduoju, t. y. baimę širdy turiu JIII107. Padėkojo, bet iš įpročio – širdyje nebuvo nė lašelio dėkingumo J.Avyž. Matyt, dar nemažai tulžies buvo kiekvieno širdy J.Balt. Mane net gėda ima, kad man širdyje galėjo tokių jausmų kilti J.Jabl. Jų širdyje tegyvena piktumas, pasididžiavimas Vd. Garbė ir malonė širdyje žmonių neužgeso I. Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc. Širdyje man liko vien išsiilgimas KlvD355. O įspūdžiai kūdikystės ... širdyje užsilaiko A1884,32. Jeigu ir taip, vis tiek jis mano širdyje jau miręs rš. Tie vaikai tai skaudulys širdỹ Prn. Tas vaikas man tai kaip rakštis širdỹ Krs. Ir pridavė jam tatai sopulį širdyje jo BB1Moz6,6. Negaidauk jos grožybės širdyje tavo CII659. Sveika būk, mana, iš dangaus puolanti, širdėsa mūsų gardumą daranti SGI144. Visi artimi širdžiai žmonės I.Simon. Kuri jauniausia, visų slauniausia, ma[n] šìrdžiai maloniausia JD1167. O tai tau, dukružėle, o tai tau, jaunutėle, o tai tau, mylimasai, širdẽlės laukiamasai DrskD54. Juk tu žinojai, širdies bernyti, mane dvare nesėdint KlvD275. Neraudok, širdies vaikeli, liūlia, liūlia S.Nėr. Neverk, panyte, mano jaunoji, dar tu nebuvai širdies tikroji d. O tai gražūs obuolėliai raudoni, tai ma[n] mielas bernytis iš širdiẽs JV1005. Meilė ir priešų širdis moka sujungti V.Krėv. Kur mano mergelė, ten mano širdẽlė JD398. Būk nežinau kas – motriškos širdìs numūse; vyriškuo kitaip išeina Krš. Kur jūsų skarbas, čia ir širdis jūsų BPII397. Širdis žmonių neturi soties iž sutvėrimų SPI270. Ko akys neregi ir ausys negirdi, to vėl ir širdis negeidžia DP202. Ne, Prany, tu kitaip negalėjai, tu širdim jautei teisybę ir už ją ėjai V.Bub. Petras juokėsi tik, širdimi verkė tik, siuto tik P.Cvir. Širdžia ir mintims jau atbulojo P.Vaič. Tos žmones garbina mane lūpomis, bet širdys jų toli yra nuog manęs Ch1Mr7,6. Burna kalbėjau, širdžia dūmojau KlvD296. Balsu verksmingu bylosiu, širdžia, ne akia ieškosiu SGI140. Stabterėk čia ant tų žodžių širdžia savo SPII223. Nasrais, o ne širdimì prašo DP221. Nusidėjau širdimi, žodžiu ir darbais DK119. Dovanok, Aleliumai... Ne žodžiais – širdies gilumoj dovanok K.Saj. Širdimi tikime nuteisinimop DP89. Mėginsime sudėti pirmą žodį. Klausykitės gerai... Širdim klausykit! J.Marcin. Anksčiau rašydavau širdim, o dabar – galva V.Krėv. Kaktomušiais per gyvenimą ėjau, už viską širdimi mokėjau, tokius ir eilėraščius iš širdies rašiau K.Bor. Širdim išsakyta, rankom padaryta sp. Tavo visas protas iš knygų, o jo pažiūros savos, iš galvos, iš širdies V.Krėv. Į širdį kalbėt B. O tu tik viena širdies raktą radai skaisčia savo skausmo gilybe Mair. Aukščiausias likimo sprendėjas neleido mums surasti kelio į kunigaikščio Skirgailos širdį ir protą V.Krėv. Jam zopostija kelią širdèsp mūsų DP30. Jie nešė skaitytojams savo širdies žodį rš. Bežodė širdies kalba rš. Gerumas – tai žmogaus dvasios dosnumas, širdies šiluma, vidinis grožis rš. Širdies šviesa yra dvasios, sąžinės šviesa sp. Norėdamas išvengti nuodėmės, turi klausyti savo širdies balso sp. Jo žodžiai pačias jautriausias širdies stygas užgavo rš. Malda yra ... širdes veikalas DP221. Malda širdès, ne nasro, žengia ing dangų DP538. Sielavartas, apmauda, nerimastis, tūžba, rūpestis širdes SD55. Išvyskig mano silpnybę, širdies rakštį ir baisybę, ką aš kenčiu nuliūdusi SGI95-96. Pripildė juos išminčia širdies Ch2Moz25,35. Su tokia širdies karštybe klausė P. Karštis širdiẽs DP35. Tikt jo žiemą vasarą regyklai kitoki, o mūsų širdies meilė visados vienoki D.Pošk. Teip ir tau reikia bėgti širdies savo slaptybėn A.Baran. Paslėpimus širdies jamui atverkite brš. Vis dėlto laiško naujienos atvėrė tėvo ir senutės širdyje gilias žaizdas P.Cvir. Aš viską žinau – mano širdìs turi visas žaizdas Grl. Matyti, galvojo tik apie Zenoną ir maldavo savo žmonos jį raminti, jo širdies žaizdas gydyti Pt. Laikas užgydė širdies žaizdas sp. Ir nieks nepagydys širdies sopulingos, ir nieks neužpildys baisios tuštumos S.Nėr. Ir svaigina jo daina, ir širdy linksmybę sėja B.Sruog. Žmonių širdyse auginti romybę, atlaidumą, širdingumą Vd. Tą dieną į mano širdį buvo įmesta sėkla, iš kurios per daugelį metų išaugo didelė meilė gyvajai žemei rš. Nors persimainęs ir išdykęs, vienok užlaikė širdyje gerą sėklą V.Kudir. Daigino širdy džiaugsmą sužaliavę beržai rš. Pikti karaliaus darbai pradėjo kerėti širdėje ano paduotųjų I. Jūsų širdys tegul bus kaip gera ir gerai inkrutėta dirva Gmž. Turime ... dirvą širdies savo, gerai išdirbtą, sėmeniesp žodžio Dievo atnešt SE47. Sėkla prisiėmė širdy jo MP101. Žodį aną išima, kursai pasėtas buvo širdyse jų Ch1Mr4,15. Kreipkit šìrdis aukštynlinkai K32. Jo širdìs nuo manęs nusikreipusi KI35. Atgręžiu širdį nuog ko SD215. Kap in tokio vaiko možna atgręžt šìrdį ažu itokius žodžius Arm. Štai mano širdis atsigręžė nuo pikto ir tiktai tavęs pasigeidžia brš. Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7. Gražybė tave prigavo, ir piktas geidulys tavo širdį perkraipė BBDan13,56. Mazgokigie, Jeruzalem, tavo širdį nuog piktenybės, idant būtumbei pagelbėtas BBJer4,14. Idant piktais geiduliais arba įgeidimais neteptumbime dūmų ir širdų̃ mūsų DP295. Priima vertai Viešpatį savą ing namus širdies savos DP40. Jis dažnai klambena vartuosemp širdies mūsų DP41. Daugiagu tai nusidėjimu ligotam ... pakelt ranką širdies ir pasykėt žolės labai sveikos SPII130. ^ Širdìs valdo mumis jaunybė[je], o galva senatvė[je] Pln. Šeimyna būdavo: tėvas – galva, motina – širdìs Srj. Galvai dirbant, širdis pailsi rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Mylėk jį kaip brolį savo, kaipo širdį savo Tat. Vaikas tau akmeniu širdin, o tu jam duonos minkštimėliu? J.Balt. Atsigavau, lyg koksai sunkumas nuo širdiẽs nuslinko A.Baran. Teip atleido, ka, rodos, kalnai nu širdiẽs nuslinko Slnt. Tėvelis atsidūksėjo lengvai, kaip kad būtų sunkiausias akmuo nurietėjęs jam nuo širdies Žem. Palengvėjo – kaip nū širdiẽs vežimą nūstūmė Pvn. Ir šuo tura šìrdį, ne tiktai žmogus Lpl. I gauruotas tura šìrdį Všv, Plt. Su protu galvoje, su meile širdyje niekur nežūsi Sim. Širdies meilė yra geriausia mokytoja J.Jabl. Beširdžiui nebįdėsi širdį Sim. Širdìs ne avelė – šieno nepaduosi (šienu nepašersi LTR(Gdr)) (nepriversi pamilti) Lnkv, Ėr, Pšl, Ds. Širdìs ne arklys – avižų nepaduosi Krs. Širdẽlė ne kumelelė – šieno nepaduosi Vkš. Širdelė ne šakelė – nepalauši Sdb. Ir mano širdelė ne kalelė Pšl. Ir jo širdis ne kalytė: duok ir jam Alk. Širdis ne milo skiautė Sim, Dr. Širdẽlė ne milo skiautelė Rg. Širdis ne ragelis S.Dauk, VP44. Širdìs kap daržinė – jai niekad negana! VšR. Mano širdìs – daržinė, akys – marios Pl. Akys – marios, širdis – pragaras (apie gobšuolį) Pšl. Ne marių širdis, ne saulės amžius Pšl. Skaistus veidas – širdie nepakajus VP41. Akimis peikia, širdžia teikia Sim. Ka šìrdie netinka, tai nė akys nekimba Slnt. Širdžiai tinka – ir akys limpa LTsV102(Jnš). Kur širdis, ten ir akys LTsV83(Pšl). Kas iš akių, tas ir iš širdies LTR(Srd). Kas mums lengvai pakliūva, tas iš širdies greitai žūva Sim. Akys mato, širdìs trokšta Pš. Žmogaus širdis nepasotinama PnmA. Pakol dūšia kūne, patol širdėj viltis M.Valanč. Kas tavo burnoj, tas ir širdėj S.Dauk, VP23. Kas širdy, tas ir ant liežiuvio LTR(Kp), Ds. Ko širdis pilna, tai burna kalba CII623. Ko širdis pilna, tas iš burnos plūsta LTsV413(Plng). Ji nenorėjo tuščių užuojautos žodžių, ji savo širdies ant delno nenešiojo I.Simon. Ir kaip gerai, kad aš anąkart neprasitariau: širdies ant liežuvio nereikia nešioti I.Simon. Širdis teip kalba, kaip į ją prakalba Sim. Liežuvis kaulų nelaužo, bet širdį prigauna Dr. Anas man pro pečius širdiẽs dasiekė (labai įsipyko, įkyrėjo) Arm. Motriška y[ra] vyruo širdies pustyklė – nugalanda širdį Ggr. Ir gero žmogaus širdis užsigauna KrvP(Aln). Dūma – širdies kūma B689. Širdiẽs ašaroms (nuoširdžiai) verkia Grdž. Negalėjau atplėšt nuo širdiẽs, neatidaviau vaikų (našlaičių) svetimiem Kvr. Širdis verkia, o akys juokias LTR(Ds). Kad ir akys kaista, širdỹ džiaugias Nm. Ir akiai gražu, ir šìrdžiai miela Lkš. Akys baidos, širdis džiaugias Tsk. Lūpos parduoda, ale širdis gaili LTR(Rm.). Sąžinė gryna – širdis poni Rs. Gera duktė motinos širdį nutildo, bloga plaukus pražildo LTR(Šl). Jei širdìs su šìrdžia, kraujas su krauju, tai ir gyvena gražiai Dg. Širdis duoda, ne turtas (sakoma tam, kuris teisinasi mažai davęs) Ėr. Dievas glėby – velnias širdỹ Lš. Raguotalis yra įlindęs į širdį, dėl to vis užgrobais, vis apgautai visur elgas Dr. Aš aptilau, dar aždauš mane – anas širdỹj velnią turi LKKXIII136(Grv). Par jus širdỹ katinas prausias (neturite gailesčio) Prng. Į kito širdį neįlįsi PPr115(Jnš). Gal regėti akis, ne širdį žmogaus LMD(S.Dauk). Kap širdìs verkia, tai gerklė negieda Rmš. Rūpesniu savą širdį nenuraminsi S.Dauk. Širdies nepamaldysi kaip vaiko Ds. Geras sapnas rankon, blogas širdin KrvP(Jz). Dievas klauso ne maldos, bet širdies raudos KrvP(Mrk). Kad primanytų, tai žodį iš širdies ištrauktų Vrn. Myli kaip širdį, riša kaip vagį (vysto vaiką) LTR. ║ šis organas kaip meilės jausmo, palankumo, prieraišumo simbolis: Tavo širdis ligi gyvo bus jauna J.Jabl. Senas esi, o širdìs ta pati, nepasensta Krš. Ka i sena, širdìs jauna Rdn. Kad mano širdẽlė nebejauna, bučiuotis nebesinoria Slm. Žinau, nepražys jau skruostai papilkėję – tegu bent krūtinėj širdis nesenėja V.Myk-Put. O mūsų šventos karalienės Jadvygos širdis ar ne kitam priklausė? V.Krėv. Turbūt savo širdį jau paskyrei kam nors J.Dov. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325. Atjoki, bernyti, seredos rytą, tai rasi širdelę jau sumislytą KlpD84. Atsiminki, bernužėli, kap meiliai kalbėjai, kol tu mano širdužėlę sau prisikalbėjai (d.) Plv. Jis perkalbėjo mano širdelę, bile tik gautų ploną drobelę (d.) Smn. Aš nedabojau, ar bagota: ėmiau sulig savo širdies Lp. Marė netura širdiẽs ant munęs, kam aš Jonį paviliojau Vkš. Nebturu širdiẽs an ano, nusidėjo mun smarkiai Krš. Nesek sau rožės prie kasų: ji širdį jauną pavilios Mair. Šypters merga ir patrauks šìrdį Drsk. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Kartą jam atėjo į galvą dar vienas būdas patraukti į save brolių širdis J.Balč. Dabar Anelija Šnervienė bus kaip tamsta; kaip tamsta traukdavai visų širdis ant save, taip dabar ji trauks visų akis Vaižg. Ragana pagadinusi karaliaus akis ir apkerėjusi širdį rš. Neatsirado nė vienos moteriškos širdies, įstengusios atsispirti šitokio vaikino kerams J.Avyž. ^ Kad tavo širdis būtų taip arti pri manęs, kaip kad yra kepurė su marškiniais LTR(Vkš). Ledu širdies neprišildysi LTR(Lp). ║ šis organas kaip jautrumo, gerumo, nuoširdumo simbolis: Tamsta širdies žmogus J.Balč. Mergaitė turėjo būti tikras širdies žmogus: be klastingumo, be slėpinių, tik nuoširdžiausias atvirumas rš. Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Nabašninkas širdžia gyveno, jo dainos širdis visų šildė rš. 3. prk. žmogaus charakterio ypatybės, polinkiai, nusiteikimai: Aš myliu tave labiau už tavo širdį negu už karūną J.Balč. Aš jau tokios širdies, kad gero žmogaus negaliu užmiršti J.Paukš. Daba aš suprantu tėvo šìrdį Erž. Tu žmones gerai pažįsti ir iš jų širdžių kaip iš knygų gali skaityti J.Jabl. Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv. Pats vienas kiaurai parreg širdis žmonių M.Valanč. Ar joms galvoje nagrinėti, iš širdies jiedu šiurkštuoliai, ar tik dirbtinai, apsimetę Vaižg. Širdis kaip motinos R262. Niekieno nėr tokios širdiẽs kap motynos Rdš. O motinos širdìs gaĩli, ir vaiką auginu Rod. Tu pagalvok, pamotės širdìs: ana neis to vaiko veizėti Yl. Širdìs mano lietuviška (lietuvio) Grv. Jeigu visi žmonės būt vienoda šìrdžia, būt blogai Skr. Ana turi tokią šìrdį – plėšia be tolko, brangiai ema až maršką Aln. Kaip tu šìrdį turi tiek (brangiai) imt! Kp. Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau Pt. Duotų kokią tūkstantę, kità vaiko širdìs būtų Krš. Jis galėtų pajuokauti iš draugo mirties – tokia jo širdis rš. Ano širdìs kap geležis: naktuit nieko neprimdo, nė vienas tę neažnaktujo LKKXIII124(Grv). Žmonių šìrdės kaip akminai: vienas kitą ėstinai ėda Krš. Tu pagal užkietėjimą tavąjį ir akmenimi pavirtusios širdes tavos lobiji sau rūstybę DP100. Munie nėr toki širdìs skųsties Vgr. Kaip širdìs laiko tokį vaikelį mušti Krš. Negaliu [užmušti musės], širdis neprileida Rsn. Nebuvau nuėjus, negaliu, neužleidžia širdìs Slm. Ne kiekvieno širdis užleidžia paspirti koja gulintį J.Avyž. Norėjo nušaut, ale gal neleidė širdìs ar rankos Sug. Ar tau širdìs užleidžia su tokiu bjauriu bernu eit? Ant. Širdìs nepaleidžia tiek brangiai prašyt nuo žmogaus už duoną Upt. Mano širdìs nedaleist šitei padaryt Užp. Tėtiška širdis neperleidž CI396. Geras noras, gera širdis SD122. Jis geros širdiẽs KI634. Buvo tai didžio darbo, be galo geros širdies žmogus J.Jabl. Prieinamas bėdoj – geros širdiẽs žmogus Dgč. Tame kieme yra žmonys geros širdies, pakeleivingus ir trokštančius gerbantys S.Dauk. Visi žmonės gimsta juk ne iš aukso, bele širdìs gera Stl. Čia tai mergos, tai gerų širdžių̃ – vaikų spietliai trobõs (iron.) Jdr. Dievas gerai daro jiemus, kurie yr geros ir tiesios širdes DP30. Bet nepeikia Viešpatis Jėzus verksmo anų moterų, kuris iž geros širdès eit DP175. O dabar, darydamas mumus geresnę širdį, bylo mūsump MP74. Ana tura gerą šìrdį an munęs Krš. Nepykstu, bet širdiẽs geros neturiu Jnšk. Pamiršk, kas negera buvo. Neturėk blogos širdies P.Vaičiūn. Moteres ir mergos prabingusiai ir negera širdžia rėdosi SPI254. Manai, gera šìrdžia lupu [neklausantį vaiką] – bloga šìrdžia Aln. Ant kitų visų sakramentų atleidžiasi nusidėjimai, kas gera širdžia ... jump prieit SPI238. Imk, gera šìrdžia duodu Krš. Ačiū už gerą šìrdį Ss. Dideliai dėkavojam už anos tokią širdiẽs gerybę Trš. Aš atėjau čion su gera širdimi, norėjau tavo draugas būti V.Krėv. Tasai žmogus jautrios širdies Dkš. Gal regėti gaidos aitrą, laibumą ir švelnumą kalbos bei gailingumą širdies S.Dauk. Jis gailios širdiẽs, užjaučia Pv. Kurs gailisi brolio, tas gailios širdiẽs JI401. Aš negaliu tos knygos skaityt, kaip tokia gailios širdiẽs: man tuoj skurdu, tuoj ašaros Mžš. Jis tokios gailyvos širdiẽs Gs. Graudingas žmogus, graudingos širdiẽs, ko tik neverkia arba tuo verkia, žlembia JI463. Vieną vakarą nors ir kantri Juozo širdis neišlaikė V.Mont. Kam man tu, Viešpatie, davei tą karštą širdį vien kentėti? Mair. Rami širdìs, ramus žmogus, kurs nieko negedauna, o magulis, kurs blaškos J. Žmogaus širdìs raminga J. Tykos (romos) širdiẽs KII22. Kas gal atrast puikybę jos tylioj, doringoje širdy? V.Kudir. Tik netyros širdies žmogui baisu visa, kas laisva, dora ir tauru A.Gric. Jos turi būti kilnių siekimų, skaisčių širdžių Vd. Vandenis semia lietuvė sesutė, širdžia ir veidu skaistesnė už bangą Mair. Jokūbas buvo lėtesnis ir nuolaidžios širdies I. Jis yra atlaidžios širdiẽs, t. y. atsileis ant tavęs, kad yra supykęs JI131. Širdys jų est be sandaro MŽ349. Duosiu jumus sandaringą širdį BBEz11,19. Nešdami tikras širdis Dievopi savopi PK65. Širdį drąsią ir ginklą rankoj išlaikyk! S.Nėr. Tas jaunikaitis buvo drąsios širdies ir tvirto sudėjimo LTR(ž.) Pasigatavykiat ginklais ir būkiat drąsios širdies BB1Mak3,58. Tvirtą šìrdį reik turėti, kad žanytis reik pradėti JD1488. Buvo mergos ir jaunikiai kūno ir širdès neįžagtos DP535. Lengvinti širdies arba būdo smarkumą I. Piktas paprotis ir nepaslinkimas pataisyti širdies yra pryžasčia laidinimo liežuvio M.Valanč. [Anyta] širdį puikina, dantis aštrina, kaip marti muštravot LTR(Trgn). Juk žinomas prakilnumas Mindaugio širdies V.Kudir. Kas gali turėti tokią piktą širdį, kad išvaikytų bitukes iš tokio seno lizdo V.Krėv. Idant svetys neturėtum jo už piktos širdies žmogų ir netartum jį paiku gaspadoriu esant S.Dauk. Tai vis kas norint ižg piktos širdies išeit ir bjaurina žmogų DP55. Tu, piktoja širdis, tu savo piktu geiduliu mane ... inklampinai BPII363. Neturim gaila širdžia išdvėsti BPII415. Atmainę tiektai rūbus, o ne širdis DP602. Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv. Tura piktą šìrdį, supyko Rsn. Ana širdies atžiūrios ant manęs, t. y. pikta J. Tuo gi nusiramina troški širdis mano PK66. Nedrąsu išsipažinti, kaip darki mano širdis PG. Širdis yra daiktas stalgus ir nusiminęs BBJer17,9. Širdis stangus ir baugštus daiktas CII600. Nelaba širdìs KI634. Rods, yr daug žioplių, kurie nabagėlį būrą iš nelabos širdiẽs per paiką drimelį laiko K.Donel. Ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis velijo BsPIII9. Vietoj tikrųjų prietelių užtinka dažnai ant saldžliežuvių, gundytojų ir neprieteliškos širdiẽs žmonių BM115(Ppl). Dorybės tvirtovė! Tyra sąžinė! Neperkama širdis! P.Vaičiūn. Vyno siurbėjau, tau akys šunies, o širdis tai kaip stirnos! HI. Jisai ... žino dūmas ir širdis ir nuopelnus kiekvieno DP315. Mislys ir dūmos širdies žmogaus yra greitos piktop nuog jauniškės savo PK52. Idant ne tiektai kūnai, bet ir širdys, ir dūmos mūsų būtų gražios DP293. Su gražia širdimi prieisi DP35. Negražus daiktas nėr toks piktas daiktas kaip negraži širdis prš. Nupuolė su širdimi ir prabingusiai apie tatai apmaudavo DK122. Turime širdis, pakumpintas per įsimylėjimą tų žemiškų daiktų, ištaisyt DP24. Mumus duos (kaip žadėjo) piemenis pagal širdį savą DP249. Neturime širdès sūniškos, bet vergišką DP79. Ar tokia širdimi kreiva, įžūla Dievop, nenupelnei, idant tave jau ant amžių apleistų? DP96. Levas yra iž prigimimo puikas, ženklina didžiaujančius, pasipūtusius ir aukštos širdies žmones SPI273. Aš esmi romus ir žemos širdies DP499. Jis buvo žemos širdies Pn. Mažos širdies [žmogus] SD334. Didžios širdies SD334. Greita [i](paslaugi)
širdis junginiai
- kiek širdis geidžia, kiek/kur širdis geidžia, kur širdis geidžia
- Narsioji širdis, Šuns širdis