Kas yra sirgti? sir̃gti, ser̃ga (ser̃gsta, -a, -sta), -o intr. 1. H180, R, I, Sut, N, K, M, L, Š būti nesveikam, apimtam ligos: Ligonis, ligotas, negalįs, sergąs SD26. Ne iš diktųjų esam, bet mažai ser̃gam Všv. Aš sir̃gęs savo amžiuo[je] neesu, o jau devintą [dešimtį] užstosu Vž. Kadai [būdavo] i basas per ledą perbėgi i nesergi Dglš. Ji tai negirdėt, kad sir̃gtų, ji sveika Jrb. Kur ji sir̃gs, kas ją velniai ims! Drsk. Prisduoda, kad ser̃ga Pb. Nėr ką nusimyt, bile tik nèsergi Bgt. Aš jau nigdi nesirgaũ, o šią žiemą kap suėmė [gripas]! Švnč. Daba gerai valgo, o ser̃ga i ser̃ga žmonys Yl. Anas sir̃gsta, nesveikas žmogutelis Lz. Jis ser̃ga, negaliąs valgyt LKT312(Rk). Brolis ser̃gąs, tai atvažiavęs Ob. Sir̃gdamą vaiką atavežė Dglš. Kap sir̃ga, tai ir neina krutėt Nmč. Jos tėvas ser̃gąs Mlk. Tas vaikas tebėr sergą̃s Slnt. Mat ana sir̃gusyt Lkv. Valandomis esu sergantesnis, pavadink vyrus, darysu destamentą Šts. Tėvas sergantỹs, tam valgį pataikau Plv. Ana buvo sergantì Krg. Sergą̃s yr, o eita (eina) šakų pjauti Plik. O aš trobo[je] buvau sergantì Klk. Tai moteriai nėr kada būt sveikai: sir̃k – užrauk (pastojusi), sir̃k – nutrauk (nustojusi žindyti), sir̃k – gimdyk, i sir̃k, i sir̃k Žml. Ji gimdymu sir̃go Rm. Ot aš vargau su tais vaikais: tai ser̃ga, tai miršta Pls. Daugiau ažusirgau kaip sir̃gus Smal. Sakyk, ka ser̃ga: galva pramušta, kraujas bėga Trk. Mūs vaikas sir̃go čiepais Klvr. Jis sirgo opomis FrnS180. Visą amžių akims nebuvau sir̃gęs Všv. Rauplėmis sirgti Q392. Kojų liga sergąs SD259. Aš ant kojų sergù Gsč. Pradėjo sirgt džiova, o tokia moteris buvo! Kp. Daktaras pats plaučiais ser̃ga Vkš. Sir̃go in plaučių LKKIX216(Dv). Skaudžiai sir̃gusi žmona: inkstai ar kepenos Erž. Aš senai žinau, kad širdžia sergù Všn. Kai širdžia ser̃ga ar aplink širdį, šitos liekarstos gerai Klt. Išsigando, sir̃gt sir̃gt – i numirė Klt. Daugiausia vaikai krokšle sir̃go – į trečią dieną ir miršta Rud. Labai ser̃ga, nepaskelia pats Šlčn. Sirgt suvis nesergù, ale negaliu Dglš. Sir̃go senatve KlvrŽ. Ploviau ir mirtąją, ir sirgtąją patalynę, o džiova mun nekibo Šts. Sir̃go žmogus, buvo ligos parveiktas Kl. Jis gąsčiojas eiti, kur serga J. Sako – ser̃ga, ser̃ga, o, žiūrėk, gyva Erž. Sir̃go, sir̃go i pamirė Pls. Senukas mirė nesir̃gęs Mrj. Prieš galą jau dažnai sir̃gdavo OG371. Atbūt turu, ką sirgau B. Ak, kaip ten besir̃go, bet gerai numirė Skr. Iš meilės sir̃gti KII28. Ser̃gantysis rodijo anam neženytis BM251(Krp). Nualpęs suguro tujau į savo sergamąją lovą S.Dauk. Sergančios bitės negali palėkti, rėplinėja avilio dugne J.Krišč. Bitės sir̃gsta Azr. Jo karvė ser̃ga, avelė pagijo LKT300(Sb). Aš buvau sergąs, o jūs mane atlankėt BPII372. Nuleido lovą, kurioje kaullige sergąsis gulėjo BbMr2,4. Sirgau, o atlankėt mane Ch1Mt25,36. Tavęsp ateidavo lepra sergą̃ DK152. Ar sergu, ar dar sirgsiu: trečią dieną devintas kepalas (labai geras apetitas) LTR(Grk). Oi sergu sergu, labai sergu, tolie muno giminelė, negaliu pareiti D76. Sergančius augalus geriausia sudeginti T.Ivan. Bulbų yra sergančių̃ Smn. Putino lapai ir jauni ūgliai serga miltlige rš. | Mano sąnariai yra sergamì Brb. | prk.: Kap aš, tai sergu be knygų (labai mėgstu skaityti knygas) Švnč. Dėl tos sausros žemelė ser̃ga (niekas neauga) Dkš. Ten aš buvau senų Dievų krivis, o čia gydytojas, nes tavo siela, mano vaikeli, serga V.Krėv. Būdama nuog velino apipančiuota, mūsų dūšia toli sunkiaus ser̃ga DP115. ^ Serga, vaito[ja] – nu burnos kąsnis neatsto[ja] LTR(Erž). Kad nesergi, tai ir nevaitok NžR. Vogt gėda, ne sir̃gt LKKXV300(Jrb). Nėr kuo sirgt be ligos LTR(Jz). Nesirk neliga Sln. Serga – gumbas votį jodo LTR(Šll). Gal da guzais nesirgaĩ (nebuvai primuštas) ir dantim nespjaudei, kad šit' ūturi Trgn. Žiūrėk, kad nereikėtų guzais sirgt! Ukm. Kad ta[vo] sirgt galva! Arm. Ne tada serga, kada reikia valgyti, bet tada, kada reikia dirbti LTR. Geriau sirgti negu mirti Sch96, Nj. Saugokis mergos sergančiõs ir kumelės perdančios Šts. Serga serga, ateina nedėlia – nėr kas kavot LTR(Ldvn). Nesirk svetima liga PPr126. Sunkiausis tinginio darbas – traida sirgti LTR(Vdk). Ne taip tavo mirė, kaip mano sirgo LTR(Sdb). Lobingam sunku mirti, biednam sunku sirgti LTR(Trg). Serga darbas, tinginio dirbamas LTR(Zp). ║ turėti mėnesines: Senatvia, o dar sergù Krš. Septyniolektus eina, dar nèserga Krš. 2. prk. rūpintis, sielotis: Sir̃gti dėl kieno bėdos BŽ432. Be reikalo taip sergi mumis J.Jabl. Jis ne nuo šiandien sirgte serga kaimo žmonių reikalais V.Myk-Put. Kitas kas čia sir̃gs dėl tavo vargų Trgn. Nesirk ne savo reikalais Kv. Ko jūs ser̃gat apie mañ', žiūrėkit savę! Aln. Kai jau tu, tai gali nesirgt su manim Užp. Tu nesir̃k, su kuo nereikia Dkk. Savos bėdos tau ne galvoj, tu tik svetimom sergì Skdt. Nesir̃k viso svieto bėdom, vis tiekos nepataisysi Ds. Mama daba pradėjo sir̃gt su tom bulbėm Sk. Mes dabar tuo vienu ser̃gam, kaip geriau išmokyt vaikus Mrj. Ka ta višta nesukastų agurkų… – Nesukas, nesir̃k Aps. Negerai padaryta kas – tai sirgtum̃ Pb. Kad ko nėr, vis jo galva ser̃ga Ml. Juk abu iš Lietuvos ir abu sergame skulptūra rš. | Mūs Ona Petro ser̃ga (patinka Petras) Alv. 3. prk. vaizduoti, dėtis: Jis moka sir̃gti ponu Ll. ║ norėti būti kuo: Serga dideliais ponais Pl. Šito bobelė ser̃ga in ponios, ale biednumas šitas neleidžia Dkšt. Anas ser̃ga an šlėktos Ml. ◊ džiaũgsmo ligà sir̃gti gimdyti: Kur tavo mama? – Džiaũgsmo ligà ser̃ga Smal. kišẽnė džiovà ser̃ga Ktk nėra pinigų. pilvù sir̃gti Pnd būti nėščiai. plónu bėgimù sir̃gti Šts viduriuoti. tìnginio (vil̃ko Ds, Bgt) ligà sir̃gti; PPr413 tingėti. \ sirgti; apsirgti; atsirgti; įsirgti; išsirgti; nusirgti; pasirgti; parsirgti; persirgti; prasirgti; prisirgti; susirgti; užsirgti
sirgti junginiai
- linkęs sirgti, linkęs sirgti/sergantis bronchitu, sirgti mėnesinėmis