Kas yra skandinti? skandìnti (-ýti K; N), -ìna, -ìno K; SD371, Sut, RtŽ, M caus. skęsti. 1. daryti, kad skęstų, nugrimztų: Viesulas laivus skandìno jūroje DŽ1. Žiedelį skandino, vainiką trotino LMD(Sln). Gelbėkis, mergele, skandyk žalią rūtelę LTR(GŽ). | prk.: Eisiu, gersiu ir skandinsiu skaisčiojoj taurelėj savo vargus, savo bėdas, sunkius rūpesnėlius TS1901,2-3b. Mėgdavęs vargus sielvartus skandinti stiklelyje LTII232. Ponas degtinėj skandina visą parapiją rš. Čia bėgam mūsų skandinti piktybes brš. Skandìnti (bėdose) BŽ107. Kur vaiką skandìnsi tokiūse pliumpiūse [drabužiuose]! Krš. ║ prk. daryti neryškų, nebematomą, stelbti: Nenešiok šitos skarelės, ji veidą skandìna Mrj. Man šita apikaklė per didelė, mane skandìna Mrj. 2. gramzdinti, kad nuskęstų, prigertų: Kam tu skandinì arklį? J. Seredos rytą teip anksti tėvas dukrelę mokino, in dunojėlį skandino LTR(Kpč). Žiūriu, skęsta bernelis ir jo bėras žirgelis. – Gelbėkis, berneli, skandin bėrą žirgelį (d.) Plv. ^ Ne taip skandina vanduo, kaip vilnis LTR(Mrj), Dkš. Pats skęsta ir kitą skandina LTsV262(Kdl). Pirmutinius šuniukus visada skandina (raminama, kai nesiseka darbo pradžia) LTR(Mrj). | refl. Sut, K, Rtr, DŽ1: Lėkė skandìntis Nevėžy Mžš. Kad anie, matai, kajin (kažin) ką galvo[ja], skandìnas, karas Všv. Žmonės tvirtai tiki, kad kregždės rudenį skandinasi ežere rš. ^ Bėga kaip kiškis balon skandytis KrvP(Alv). 3. semti, tvindyti: Nemuno vaga užsikimšo ledais ir skandìna mūsų kaimą Smln. | prk.: Ir moteriškė vėl pasilenkė ant stalo ir skandino ašarose akis rš. 4. DŽ1 prk. bloga daryti, kenkti, žlugdyti: Bet savo tėvynės atsižadėti ir ją skandinti tai jau prakeiktas darbas A1884,147. Nereikia kito skandýt Dkš. Skandìnt žmogaus aš nenoriu Skrb. Ka žmonys susipyksta, kitas kitą i skandìna Vdk. Jis tikrus savo kaimynus skandìna VšR. ^ Geras vardas žmogų dabina, blogas – skandina KrvP(Mrk). Darbas dabina, darbas ir skandina KrvP(Mrs). Vargas neskandìna Užv. Aš tavi skęstantį pagelbėjau, tu mani skandini VP6. Arielka – ne vanduo: skandina žmogų kaip kūlis Sd. 5. smerkti, kaltinti: O skandina jį Dievo žodis PK61. Neturim tuojaus žmogų, kursai nusidėjo, sūdyti alba pražudyti, jį skandinti alba velinui paduoti BPII251. ║ pražudyti: Ne atejo skandytų dūšias, bet idant išganytų BBLuk9,56. [Velnias] piktybėsp mus savo verčia, dūšią ir kūną skandina PK20. | refl.: Kuris per geidulius kliedėjime skandinasi BBPvE4,22. \ skandinti; apskandinti; įskandinti; išskandinti; nuskandinti; paskandinti; praskandinti; suskandinti; užskandinti
skandinti junginiai
- (nu)skandinti, (nu)skęsti, (nu)skandinti