Kas yra skristi? 1 skrìsti, skreñda (skriñda Gs; SD129,130, N, Sut, [K], skrýsta, skrañda, skrìda; N), skrìdo (skrỹdo Mšk) intr. Š; M, LL290 1. judėti oru, mosuojant sparnais: Rudenį paukščiai į dausas skrenda J.Jabl. An, paukštė skreñda Pb. Skreñda vėl kitos trys paukštės ir kliauga BM15(Skp). Paukštis skrinda linguodamas J. Jei gervės žemai skreñda – trumpas ruduo Jz. Jeigu paukščiai skrenda languosna, tai bus kokia navyna LTR(Slk). Vanagas skrìda viršuj su sykiu Pgg. Skreñdant geriausiai nušaunu antį Ad. Anys (kregždės) per lietų žemai skreñda Aps. Kai tokie orai, i tos bitys neskrýsta Mšk. Kai leidžias spiečius, neduok skrìst Antr. Bitės skrañda (dial. skruñda) toli Dgp. Skreñdme (skriskime), bitele, maž išvaduosim Ad. Skreñda bužiai (vabzdžiai) i vis žu akių Rod. Troboj tylu – musę skrendant girdėtum J.Paukš. Par dūmus (dūmus leisdamas) skreñda [aitvaras] Dgč. Skrenda gulbelė par ežerėlį LTR(Užp). Vai, aš gegule namo skristau, kad tik sparnelius turėtau V.Krėv. Skrido skrido du karveliai, nusileido ant berželio LTR(Čb). [Nepasidarykite atvaizdo] sparnuoto paukščio, kursai skrinda per dangų Ch5Moz4,17. | prk.: Kaip paukštis budrus, taip iš anksto beskrysta žmogaus apgaulingi sapnai Mair. ^ Aukštai skrenda – žemai krenta LTsV269. Yra visokių vabalų: vieni aukštyn skrenda, kiti mėšlan lenda J.Jabl. Ženytis reikia, koks čia dyvas: visi paukščiai skreñda iš lizdo Mžš. Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas (sniegas) Arm. Nėra čia ko par marias skrìst vandenio ieškot Lnkv. Kepti karveliai patys burnon neskrenda An. Neskrisk padangėm, ba nulėksi patvorin LTR(Alks). Nežiopsok, kur varnos skreñda An. Sniegina purina aukštai skrenda dėt (apynys) LTR(Antz). Be sparnų skrendu, be kojų brendu (debesis) LTR. ║ pajėgti judėti oru, mosuojant sparnais: Paukščiukai dar nèskrenda NdŽ. ║ tr. lekiant persigauti: Skridaũ, skridaũ girelę, skrisiù ir kitą (d.) Ad. 2. judėti oru (apie lėktuvus, raketas ir pan.). Orlaivis vis šituo daiktu (ta vieta) skreñda Kp. Šimtą aštuonias minutes skrido kosminis laivas apie mūsų planetą sp. | Kaip šoksta [voverės] iš medžio į medį, taip oru skreñda Upn. ║ keliauti, vykti (lėktuvu, raketa): Abu skrìdo lėktuvu, ekskursijo[je] buvo Krs. Inžinierius šypsojosi ir pasakojo, kaip žmonės iš Žemės į žvaigždes skris rš. 3. lėkti oru, erdve (vėjo nešamam, paleistam ir pan.): Skrenda debesys rš. Ir lapai skrenda kaip geltoni paukščiai S.Nėr. Sapnavau, ka tie arkliai oru skreñda Škn. Armotų kulkos kaip žąsys skrenda LTR(Šl). Stovi vaiskas kaipo sienelė, skrenda kulkos kaipo bitelės LTR(Slk). Tatai geros sūpuoklėlės: eina tiesiai kaip striūnelės, skrenda aukštai kaip paukštelės NS437. | prk.: Skrenda laiškelis nuo brolužėlio iš juodo karo lauko S.Nėr. ║ sklisti oru (apie garsus): Ir skrenda žydraisiais padangių keliais tie [varpo] vario garsai su šviesos spinduliais V.Myk-Put. O, žemė – plati! ir tas skundas žmogaus be atbalsio skris per platybę! Mair. Garsas laisvai kaip vasaros vėjelis skris B.Sruog. Iš visų pusių į jį skrenda patyčios rš. | prk.: Kunigo akys skrenda per bažnyčią, lyg jis ko ieškotų I.Simon. Vos pravėriau duris šventas, an man skrido akių šimtas Gmž. 4. bėgti: Vaikai skreñda už šitą gaisrą Vlk. I dienaut, i vakarot basos skreñda per sniegą, nėr kada makštus autis – pirkios kartum buvo Rod. Apsireikalauk ir skrìsk greičiau namo Kls. Valgyt pagamina [moterys] ir skreñda pjaut [rugių] Bn. Viena tę skreñda, kita tę, o aš sėdžiu rankas sukrovę (susidėjęs) ir nežinau, ką dirbt Lz. Blyno attraukia ir per ūlyčią skreñda svirnan dažytie (ps.) Lz. Pasema košės – skrenda kamaron pieno semt LTR(Dv). Skreñda atstatę šautuvus Dbč. Skreñda [vaikas] laukan Kr. Meška greitai skreñda Eiš. Skreñda kap žvėrys, suvaldyt nemožna [bėgančių arklių] Dv. Arklys skrenda iš visų keturių kojų Pls. Tokis ir piemuva: kiaulės skreñda – anas verkia Rod. Karvė skreñda kap vėjas medin Šlčn. Avelės skreñda pavieniai Pls. Čia vilko skrìsta, čia avis tę̃sta (ps.) Dv. Lape šnape, skrendìm (skriskime): dangus griūna (ps.) Lz. ^ Tam ir vilkas, kad skristų į mišką TŽV627. 5. prk. greitai bėgti, joti, važiuoti, plaukti, šokti: Ne bėgte jis bėgo, bet skriste skrido J.Jabl. Kai buvau jaunesnis, skristè skrìsdavau Ėr. Kap skridaũ, tai skridaũ kap skara Nmn. Jug apsiplanuoti reik, kur jau skrìsti, į kokią pusę Trk. Kur teip skrendi ant arklio? Bgs. Kad skrìdo, tai skrìdo, net ratai žemės nebesiekė PnmR. Svotai važiuoja su barškuliais, skreñda per ūlyčią Rod. Vis pasispardydamas jis skrido [šokdamas] su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Kad mane išvestų [šokti], tai aš skrìsčiau Upn. Ana skreñda po visą pirkią [šokdama], o aš an daikto sau trepsėju Pls. Skreñda katinas su pūsle Ut. Automobiliai tik skreñda ir skreñda Dsn. Traukinys skriste skrido tolyn rš. Laivas lyg žuvėdra ėmė skristi bangomis J.Balč. ║ ilgai neišbūti vienoje vietoje: Bimbalais kumečius vadino, ka jie vieno[je] vieto[je] nestovia: skreñda i skreñda Rd. ║ būti priverstam pasitraukti, pasišalinti: Laikraštė[je] buvo už jeibes – skrìs jau iš vietos Krš. 6. prk. greit eiti, bėgti (apie laiką): Dienos skreñda Lz. Dienos lėkė, savaitės vėju skrido, o aš nė nesuvokiau, kad jos skrenda J.Balt. Laikas skrido, jau buvo pirma valanda nakties rš. 7. DŽ1 smarkiai kilti aukštyn, sklisti į šalis: Žiežirbos viršun skreñda Lnt. Kaip tik velnias ažsikinkęs ėmė art dirvonus, verst kelmus ir akmenis, tai tik skrenda, tik skrenda kelmai ir akmenys BsPII205(Ds). Aukščiau ąžuolelio šiaudeliai skrenda (d.) Tvr. 8. pulti žemyn, kristi: Nuo pečiaus skridaũ, nedaskridau savo laškelės ir griuvau in padlogo Lz. Skriste nuskrido, t. y. nusirito J. \ skristi; apskristi; atskristi; papaatskristi; daskristi; įskristi; išskristi; paišskristi; nuskristi; paskristi; padskristi; parskristi; perskristi; praskristi; priskristi; suskristi; pasuskristi; užskristi
2 skrìsti, skrìta (skriñda), skrìto (skrìdo, skrìtė) J žr. 1 skriesti.
skristi junginiai
- negalintis skristi/plaukti dėl rūko, skristi sklandytuvu