skudrus reikšmė

Kas yra skudrus? skudrùs, -ì adj. (4) Rtr, NdŽ 1. Kos53, BŽ442, DŽ, Bsg, Ds, Jnš, Pš, Sml, Kp, Als, Dr apsukrus, energingas: Skudrùs, kurs su nauda greitai dirba J. Kai žmogus skudrus, tai niekas nelieka nepadaryta An. Mano gizas ta skudrùs pri darbo Všv. Tokios jaunos mergikės turėtų būti skùdrios Grg. Paveizėti rodos, kad skudrùs, bet nepragyvena, i gana Plt. Darbūse visi buvo veikli ir skudri, vyriškiejai ir motriškosios S.Dauk. Senos gadynės žemaičių vyriškiai buvusys augaloti, stipri, skudri, šimtą metų patenkantys M.Valanč. Skudresni ūkinykai … pinigų truputį sutaupę TS1900,4-5. Tikra sesuo velnio, tu skudri mergiotė LMD. skudriaĩ adv.: Elgėsi skudriaĩ Sr. Skudriai dirba Slnt. 2. G109, Amb, Skp vikrus, miklus, judrus, gyvas: Tas buvo skudriu vadinamas, kurs lekantį ant savęs ritinį pro save nepraleido S.Dauk. Mūso skudrùs katinas, dvi peli iš karto sugavo Krtn. 3. Š, Mc, Slnt, Bsg, Jnš, Ds greitas: ^ Skudrus kaip sudegęs (užsidegęs VP41) D166psl. skudriaĩ adv. Pkr, skùdriai; MitI233: Parlėkusios [bitės] tujau skudriai pro išlekamąją skylę į aulį įbėga S.Dauk. Bulbes reik virti skudriaĩ (ant smarkios ugnies) – yra skanesnės ir miltingesnės Vkš. Skudriaũ skudriaũ – debesys jau ant nosies! Slm. Skùdriai čiumpa mano šuniokas až kiaulės Jž. 4. gerai augantis, vešlus: Medis skudrùs Ms. Skudrì paršelaitė Ms. 5. sodrus: Toks skudrùs lytus, taip smulkiai krapno[ja] Krš. 6. Lex74, SD234, Sut, D.Pošk, S.Dauk, JJ, Kos53, N, [K], MitI233(Šd), L, Š, Jn, DŽ, Ds, Jnš, Jnšk, Mšk, Šl, Kair, Rm, Šlv, Erž, Krkl, Pvn, Vkš, Grdm labai aštrus, gerai pjaunantis: Peilis abypusiai aštrus, skudrùs JI2. Kirvis skudrùs, gerai medį ima Pc. Nusipirkau oblelį, ok skudrùs – eina kaip vanduo Ėr. Jei neema ta britva, paimk skudrèsnę Mžk. Pjautuvo niekad nereikėjo galąsti, jis skudrus ir skudrus, dešimt rugiapjūčių laikė M.Katk. Bebalsis buvo dalgis, o geras, skudrus, lengvus tinti Trk. O iš burnos jo išeina kalavijas, iš abiejų pusių skudrus GNApr19,15. ^ Skudrùs, aštrus, ima vidurį ir kraštus (peilis) Užv. skudriaĩ adv. Kair, Rz, Nv, Als; L, Rtr, DŽ: Tas dalgis skudriaĩ ema Rs. Jis nemoka arti nei šieno pjauti, nei naujo dalgelio skudriai pustyti LTR(Pp). ║ turintis smailų, gerai smingantį galą: Skudrus gelžis, leidamas iš šaudyklės (ietis) I. Kraugeriai [gyvuliai] … tur skudrias dantis ir nagus IM1862,47. 7. L, BŽ449,506 prk. skvarbus, įžvalgus: Skudrùs protas KŽ. 8. BŽ496 prk. raižus, plonas (apie balsą). skudriaĩ adv.: Per daug skudriaĩ paėmiau [gaidą], neišeina Nj. 9. prk. šiurkštus, piktas, skaudinantis: Skudrùs žodis J.