snargliuoti reikšmė

Kas yra snargliuoti? snargliúoti, -iúoja, -iãvo Š, DŽ, snárgliuoti, -iuoja, -iavo 1. intr. R, MŽ, K, NdŽ, KŽ varvinti snarglius, sloguoti: Koki iš jų vyrai – tik snargliúoja Dkš. Iš pradžių tik snargliãv[o] snargliãv[o], paskui ir atsigulė Gs. Arkliai jau antra diena snargliúoja Gž. | refl. Š, Grz: Jau ir tu pradėsi snárgliuotis Gd. 2. tr., intr. NdŽ tepti snargliais: Tie jo aniuolai paskui ir ėmę spjaudyt, skrepliuot, snargliuot ant to žmogaus Sln. 3. intr. prk. šniurkščiojant verkti: Ko tu snargliúoji? Kaltas buvai, tai ir gavai Ds. Oi tu nesnargliúok, o eik valgyt! Užg. | refl.: Snargliãvos, rėkė – audžiau (mušiau) DūnŽ. 4. refl. menk. bučiuotis: Jauni ką dirbs nesisnargliãvę Krš. 5. refl. menk. prisigėrus seiliotis: Jei numiškis snargliúojas, balius po šunais eina Krš. 6. tr. NdŽ menk. prastai dirbti, knebinėti: Ką tu čia snargliúoji?! Eik nesnargliãvęs! Mrj. Tai manęs neklausai, snargliúoji tą nertinį viena gija Sk. | refl.: Prie to darbo tu ilgai snargliuojies, žiūrėk, kaip aš greit padirbsiu Grz. \ snargliuoti; apsnargliuoti; įsnargliuoti; išsnargliuoti; nusnargliuoti; prisnargliuoti; susnargliuoti; užsnargliuoti

snargliuoti sinonimai