snarglius reikšmė

Kas yra snarglius? snar̃glius, -ė smob. (2) DŽ menk. 1. Q422, K, N, Jn, Š, Rtr, NdŽ kas apsisnarglėjęs: Snar̃gliau, žiūrėk – laumė lazdą iš panosės kaišioja! Ds. Apsileidęs kaip tikras snar̃glius Up. Suė[jo] snar̃glius, plikis i utėlius Plv. 2. Mlt, Brs, Erž, Lbv nesubrendęs žmogus, piemengalys: Su tėvu kalbi, snargliau! V.Krėv. Toks snar̃glius, o jau prie vyrų lenda Slv. Ar dar ir tu, snar̃gliau, kibsi prieš mane?! Gs.