Kas yra šonu? 1 šónu adv.; M, Rtr pasikreipus į dešinę ar kairę kūno pusę: Tu eik skersa, šónu, tai ne tiek išbrisi [javus] Skdv. Stokit šonu, kitaip nepralįsiu [autobuse] Rm. Skersomis suimk kultuvą, išsižerk gerai, šonu atsistok J.Balt. ◊ šónu nueĩti galvotrūkčiais nubėgti: Kap ištrūko, tai net šonu nuej[o] Arm.
2 šónu praep. su gen. LD401, Ds šalia, greta, arti, palei, prie: Nugi anas šónu sienojo ropoja, ė jūs visi žiūrit ir dyvijatės! BM71(Žb). Viešiakelis eina šónu stotes Vdš. Šónu pušelytės apejau – dabosiu Slk.
šonu junginiai
- persivertimas šonu