spausti reikšmė

Kas yra spausti? spáusti, spáudžia, spáudė Š 1. tr., intr. SD185, SD31,289, H167, R, MŽ, K, I, KŽ svoriu, jėga slėgti, sloginti: An tų virbų ritini akminis, kad spáustų [merkiamus linus] Vž. Kailiniai dideliai sunki, pečius mun spáuda Vkš. Patalai svyrna ant žemės i muno kojas spáuda Lkv. Sunki našta mano sprandą spaudžia TS1900,6-7. Siera žemelė, žalia vejelė, spaudžia baltos lentelės JD904. Jeigu dūmus spáuda žemyn, tai pryš lytų Prk. Spáudąs oras daba y[ra], matai – sunku i dvasią atgauti Dov. Linus minti tokie buvo mintuvai, ka spáusi, kiek galėsi Skd. Pirma buvo mašina savim spaudamà, turėjom i mas tokią Kl. Išaustą milelį velia, spáudžia ir da kartais jam pūką kerpa Slm. Pilia jin miltus, o ponas vis spáudžia juos, ka būt mažiau LKT259(Jnšk). Lengvas vėjas nebespaudė burės rš. O tu nespausk, – pasakė Rapolas vėl man. – Kiek pjūklas sveria, tiek tegul ir eina į medį J.Balt. Durys braška, iš oro spaudžiamos V.Krėv. Berniokas spaudė plūgo rankenas žemyn, kad žagrė ne taip giliai kabintų – sarčiui lengviau būtų J.Paukš. Vargonykas spaudž vargonus, linksmin svotelius ir ponus (d.) Vp. Tas kraučius paėmė tą kailuką, kad ans varo su nykščiais, ka ans varo, ka spáuda, ka dura! Jdr. Spaudžiamasis vandentiekis PolŽ50. Spáusti šieną NdŽ. | prk.: Mus mūsų tikrieji nusidėjimai žemyniu spáudžia DP611. ^ Mažas vaikas motinai kelius spauda, didelis – širdį Lk. Maži vaikai tėvam kelius spaudžia, o dideli širdį graužia Jnš. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago VP33. Spausk, kol duodasi LTR(Zp). | refl.: Čia armoškos po du klepanu spáudas, o bandonija spáudas po keturis Plt. ║ versti priglusti: Fašistai bangomis lipo ant pylimo, mes juos spaudėme prie žemės, sprogdinome, šaudėme, neleidome persiristi į mūsų pusę rš. 2. tr. LL221, Rtr, KŽ apkabinus, suėmus veržti, gniaužti: Kaip čia mygs, kad didžiausias rumbas aplink spáudžia Ob. Rankoje kalaviją spáudė DŽ1. Bet, ginklą spausdami kiečiau, į priekį žengėm vis tvirčiau rš. Martynas, suėmęs rankas, spaudžia pirštus iki skausmo, kad nepravirktų iš džiaugsmo I.Simon. Taip šimtą trisdešimt parų laivas buvo spaudžiamas ledų ir kiekvieną akimirką galėjo būti sutriuškintas ir nugramzdintas į dugną K.Bor. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Spausiu raktelius, kad neskambėtų, pakelsiu dureles, kad negirgždėtų LTR(PnmR). Negispauski mano galvelės žaliais šilkeliais LMD(S.Dauk). Kai tik neišsimiegu, galvą pradeda spáust Klm. | refl.: Velniukas ir tarė Mykolui: – Eikiva spausties! Jeigu tu mane nuspausi, tai tau liks dvaras, o jeigu aš tave, tai man BsMtII112. 3. tr. R221, MŽ295, M, Šlčn gaminti slegiant: Šildau varškę – sūrį spáusiu Mžš. Ir dar̃ spáudžiam sūrius, ale aš tai po akmenu Nmn. Sūrį spáustą čia tokį kapojo, dalino Gršl. Kas bites turi, spáudžia vašką Dg. ║ gaminti sunkiant: Sėmenis padžiovindavo, sumaldavo ir spáusdavo aliejų Adm. Sa[vo] darėme aliejų, spáudėme iš kanapių LKT379(Btrm). Prietaisas aliejui spáusti NdŽ. Iš vaisių sultis spaudžia rš. Patraukė tiesiog į nedidelę trobelę: tai buvo vieta, kur vyną spaudė Ašb. Buvo pasidaręs sėmenų spáudamą mašiną Krž. | prk.: Iš centnerio selyklo dešim viedrų pirmoko [alaus] gali spáust Mžš. Spáudžia šitą degtinę Ker. 4. tr., intr. šalinti skystį sunkiant, maigant, traiškyti, gniužinti: Citriną spáusti DŽ1. Pūlius spáudžia iš voties DŽ1. Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spáudu anai (karvei) skaudžiai Trk. I tas vel[nia]s spáuda spáuda, ką ans išspáus [iš akmeniuko] Jdr. Spaudžiu, treškiu SD40. | prk.: Saulė dar prakaito nespáudė NdŽ. Tie yra teip sunki našta, kurie jam šitą kruviną prakaitą spaudžia DP153. spaustinaĩ adv.: Spaustinaĩ sunkiau yr milžt kai trauktinai Jrb. | refl.: Kada šitas guzas spaudžias, traukia kažin kas man Brž. 5. tr. iš ankštumo veržti: Maži batai spáudžia koją DŽ1. Pampos tokios atsiranda, kam spáuda klumpiai Jdr. Ta kurpė mažesnė, ale ma[n] nespáudžia Jrb. Tavo kepurė mun par maža – galvą spáuda Vkš. Apykaklė veržia, spáudžia, smaugia (kaklą) BŽI196. Pavalkai spáudžia kumelei kaklą NdŽ. 6. tr. I, L, Rtr, KŽ spausdinti: Tilžėj spáusdavo tas knygas Stk. Ciesorius neleidžia nė lietuviškos gazietos spausti V.Myk-Put. Knygas duoti spausti B. Spaudžiamà knyga NdŽ. Įdavė jam kningelę, 1641 metūse Vilniuj spaustą M.Valanč. | refl.: Kad knygos Vilniuj, Kaune spaustųsi, kad nereikėtų eit į Paprūsį A1884,280. 7. tr. glausti, šlieti: Spáuskim krikšto tėvus, kad naujagimio dantys nebūtų reti Gdl. Kietai spaudė prie savęs maišelį su bankos bilietais J.Balč. Šaltą pageltusį lapą spaudžiu prie degančių lūpų S.Nėr. O aš viena vargo diena vis spaudžiu galvą prie sienos JD863. | refl.: Prie langų spaudėsi vaikų veidai rš. Arkliai spaudėsi į krūvą rš. Jos spáudėsi viena prie kitos NdŽ. ║ refl. prk. ieškoti globos, užtarimo: Spáusties pri giminės reik Vgr. ║ mygti esant ankštumoje: Spauda žemėn, neatalsuoju Šts. Priešais klubo spaudė kaip bažnyčioje J.Balč. Mokytojau, minia tave spaudžia ir slegia, o kalbi: – Kas dasilytėjo manęs? Ch1Luk8,45. | Ką nebūs lytaus, dėl ko tą smiltį spáuda Mžk. spaustinaĩ adv.: Stovėjo spaustinaĩ susispaudę Db. | refl.: Žmonys bažnyčio[je] spáudas, virsta, būna Šts. | Kaime plačiai gyvena, nenora mieste spáusties Krš. Keturios šeimos spaudėsi ir niovėsi kaip katės viename maiše rš. 8. tr. (akių vokus) glausti: Nu y[ra] miręs, nu reik tas akis užspausti; kaip ans ims tas akis spáusti, kaip ans grobs anam su dantėms už tos rankos Klk. 9. tr. kišti, smeigti: Pats mačiau, kaip spaudė į jų košę žvakgalius M.Valanč. | refl.: Pėda plati basa spaudžias į smulkų ežero žvyrą rš. 10. tr. SD161, Sut pulti, atakuoti: Kareiviai, eilėmis eidami, durtuvus sustatę spaudė žmones, neturinčius nei pagalių, nei strypų M.Valanč. Jų spaudžiami pėstieji spruko į tarpuvartes LKGIII29. Stipresnių priešo jėgų spaudžiami žygiavome Molodečno link rš. Užpuolu ant ko, spaudžiu ką R20, MŽ26. 11. tr. dumti, pūsti: Jeigu į kalvę atejai, tai spáusk dumples Slnt. Tėvas dumples spáudžia, o sūnus geležį virina žaizdre BM190(Šl). 12. tr. varyti (ašaras): Macnios tokios buvo krienos, kad ašaras spáudė Lk. Mėlynos musės kaip žarijos krito į akis, spausdamos gličias ašaras P.Cvir. 13. refl. Sut, Rtr, NdŽ stengtis kur patekti, brautis, spraustis, skverbtis, tarpintis: Kur didelė spūstis yra, ten reikia spáustis J. Spáudas į vidurį, rodos, ka kitur vietos nė[ra] Kv. Spáuskimės į priekį (reikiant išlipti iš autobuso) Jrb. Spaudės atgal į kluoną LKGII452. Spaustis per žmonių tytveiką L. Kap pirtin žmonės spáudžias Vvs. Heretikas … ten spaudžias, ten veržias, kur pirm seniai buvo tikrieji krikščionys DP246. Daug žmonių eis ir spausis tosp afierosp dvasiškosp DP35. Ir tie veidamainiai spaudės ponop savo MP244. Žmonės spaudės klausyti jo pamokslų M.Valanč. 14. tr. Rod, Pgg, Krg smaugti, dusinti, sloginti: Laumės naktį žmonis spáuda į lovą (lovoje) Plik. Sako, tos laumės spáudžia: arklius, karves spáusdavo Vlkš. Kad laumė spáuda karvę, tai reikia karvei tarp ragų iš šermukšlių surištą šluotą pyrišti Rsn. Anas papasakos, kap jį velniai spáudė Ad. 15. tr. I, J prk. versti ką daryti, varu varyti, spirti, raginti: Pasisamdydavo šeimyną, prie darbo spáusdavo, valgyt prastai duodavo Ar. Gerai, kai spáudžia iš mažų dienų prie darbo Ob. Mūso vaikai i nespaudamì dirba Rdn. Tėvelis mus į darbą spáudė Prn. Tėvas toks šnerkšlys, spaudžia prie darbo kaip pašėlęs Žem. Jis spaudė save į darbą kaip ponas baudžiauninką V.Myk-Put. Aš patenkinta, kad tėveliai taip spáudėt mane mokytis Grš. Mokytojai labiai spáudžia, nėr kada po miestą valkiotis Jnšk. Šitai spáuda, kad mokytumias toliau Plng. Labai prieš karą ėmė spáust kalbėt vokiškai Smln. Pasidarė be galo dideli mokesniai, ėmė be galo lupti, spausti lažus Žem. Kas tamstą spáudžia: ka negaliat, negerkiat LKT239(Žml). Aš nevažiuoč – giminės spáuda Šlu. Jis tuojau susivokė, kas čia darosi, ir iš visų jėgų tik spaudė arklius rš. Ka darbo turi, pats darbas spáuda – nežiopsosi Krš. Ir teip juos badais spaudė DP311. Idant nieks nespaustų, neigi prigautų kokiame daikte brolį savo Bt1PvT4,6. ^ Kitą vargan spausi, tuoj sau plaukus rausi LTR(Šš). spaustinaĩ adv.: Spaustinai spaudžia vaikus eiti į seminariją A1885,356. | refl.: Te darbop spaudžiuosi brš. 16. tr. I varginti, kamuoti, sunkinti: Sloginu, sunkinu, spaudžiu SD61. Tos duoklės spáudžia, o kult nėra kam Rdm. Vokytis spauda žemyn žmonis Šts. Spáuda [šalčiai] paukščius, spáus i žmonis – būs blogi metai Krš. Vaikai tyli, pati myli, padotkai nespáudžia (d.) Čb. Su baudžiava, su dvaro darbais spaudžia Žem. I darbai, i vargai spáudžia žmogų Vrn. Rūpesniai spáuda kaip pupa širdį Slnt. Vargų spaudžiama (papjauta) nežino, ką kalba CII1122. Žinai, kūmyte, vargas spaudžia! V.Kudir. „Ak“, tarė, „miels brolau, bėda mane didelė spáudžia“ K.Donel. Spauskite tas žmones darbais, idant turėtų darbo ir neklausytų falšyvų žodžių BB2Moz5,9. Kaip norėsiu, taipgi spausiu PK69. Lėtieji ir mi spaudžiami dėl mano piktybių KN265. Par stiprį pasnyką spaudžiau kūną savo brš. Bet kuo juos (žmones) labiaus spaudė, tuo anysjan labiaus dauginos Ch2Moz1,12. Ir spáudžia mus prisakymas jo DP528. Jį dabar tačiau grynumas spáudžia ir privalumas visų daiktų DP194. 17. tr. R103, MŽ136 primygtinai, prisispyrus reikalauti, klausti: Spáusk skolą, kol jis čia tebėra, o kaip išeis, tai jo nebesugaudysi Up. Ką čia prastas žmogus suprasi, ką spausti ir iš ko išspausti A.Vien. Kiekvienai progai pasitaikius, jis spaudė tėvus, brolį ir seserį, kad būtų žmoniški ir giminiški neturtingiems giminaičiams V.Myk-Put. Per egzaminus vis labiau spaudžia rš. | Atitempia dvaro vežėją žvalgybon ir spaudžia: – Kas šovė? rš. 18. tr., intr. L teikti skausmo, slėgti, sloginti, gniaužti: Kai tik neišsimiegtu, galvą pradeda spáusti Klm. Apsirgo, jam spáudžia jau ir krūtinę, ir visa ką LKT395(Grv). Ilgai Mortukė nesitaisė. Jai spaudė po krūtine, sunku buvo atgauti kvapą A.Vencl. Vaikuo spáus širdį: prisivalgys bulvių nekąsnotų Plt. Sprangi obūlai spauda širdį Šts. Ka liga spáudžia, nieko nepadarysi Jrb. Pabuvo metus, pradėjo dejuoti, ka muni dideliai spáuda, muni troškina Plt. Tai kam mane niekina! – atsakė Andriukas, kuriam jau verksmas spaudė gerklę Pč. O kap senatvė spáudžia, tai jau vis tiek Dbč. Oi atstok atstok, jaunas berneli, oi spaudžia spaudžia tavieji žodeliai TDrIV44(Nč). Kaip vilko marškinėliais, laužė mano rankeles, o kaip juosė su juostele, spáudė mano širdelę JD566. Gailesys spáudžia BŽ138. Tik Katrei graudi nerimastis spaudė širdį V.Myk-Put. Skausmas kaip replėm širdelę jam spaudžia V.Krėv. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšią spaudžia Sch79. 19. tr. prk. engti, išnaudoti: Jie (darbininkai) supras, kad vyriausybė ir jos valdininkai palaiko fabrikantų pusę, o įstatymai sudaromi taip, kad savininkui būtų lengviau spausti darbininką rš. Kaimo varguomenę vienodai spausdavo tiek dvaras, tiek ir buožės rš. Ka motina turia, tai jie tą motiną spáudžia, o pats tūkstančius krau[ja] Jrb. Kaltais yra gaspadoriai, par daug spaudantys šeimyną savo brš. 20. tr., intr. šnek. taupiai gyventi, taupyti: Antano apsikrovę gyvuliais, ryzuoja, spáudžia, o kam jie spáudžia – nė[ra] žinios Mžš. Kad dabar nespáusi, iš ko senatvėj gyvensi Srv. Jie negėrę, nevalgę, neapsiavę spáudė, tai atadalijo [pasogą] Slm. Gardesnį kąsnį nuo savęs atitraukdamas vežė į turgų ir spaudė centą prie cento V.Bub. Moka kapeiką spáusti Prn. Spáuda to piningo, dirba kaip jaučiai Krš. Taip spáusčiau pinigus, kad tik skolą atiduočiau Rm. Pašėlau spausti rublį prie rublio, dėti prie tų gautųjų iš brolių J.Avyž. ^ Kas snaudžia, tai sau naudą spaudžia LMD. | refl. tr., intr.: Spáuduos, bet klumpių neperku, kentu basas Dr. Jis vienas, ko jam čia spáustis Erž. Jis savo pinigus tai spáudžias, ma[n] neduoda Jrb. Jis nelabai spaudžiasi su pinigais J.Balč. 21. refl. prk. siekti ko, labai norėti, stengtis, veržtis: Spáudas vyrukas, nora pasirėdyti Krš. Mokslas nepatiko, nespáudės pry mokslo krupiai Pvn. Kam čia reik tei spáustis – pasilsėk Jrb. Spáudžiaus taip, ka užsidirbčiuo duonos Klk. Spáudės mokyties ir išejo į ponus Šts. Benor pasitaisyti muno koja, bet dar skauda, negaliu spausties dirbti Trk. Kulsi, spáusys klojime kaip šuo Pp. Visaip spáudiesi geriau šnekėt, ale neišeina Jon. O spaudės mokslop jo MP227. Dėl to tai samdinykai spaudės į jo namus M.Valanč. 22. intr. šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Ka spáuda, ka spáuda išsiviepę, vos paginiau Krš. Spáudėm tai spáudėm, nepamačiau, kaip paupy atsidūrėm Dbk. Spáusk, vyreli, ko greičiau, ka nepasivėluotum! Jrb. Spáudav numie tiktai, i gan, ką greičiau Kl. Spáusk tik greičiau, kad negautum drūtgalėlio! Antš. Kur spáudi su dviračiu? Dr. Spáusk, vaikali, iš akių, o gausi į kailį! Vvr. Spáusk nestovėjęs! Kdl. Spáusk, kol kailis sveikas! Šk. Tiktai spáusk pats pavėjuo i nė atsisukęs neveizėk! Trk. Spaustū̃me, jei turėtume tokią mašiną Drsk. 23. intr. šnek. smarkiai reikštis (ppr. šalti ar kaitinti): Šiandien šaltis gerai spáudžia Jnš. Šiąnakt dar smarkiai spáudžia Snt. Teip sau spáudžia be vėjo Pc. Šaltis spáudžia vienu pradėjimu Ob. Spaudžia speigas, siaučia pūgos, dieną naktį sninga sninga V.Myk-Put. Kad ir tyki, bet kad spáudžia, net už nosies griebia Šl. Speigas taip spaudžia, net tvoros pauška Žem. Saulė teip spáudžia, kad net smėlys karštas On. Tu negirdėjai šiąnakt kaip lijo, spaustè kaip spáudė Kp. ◊ ãšaras iš akių̃ spáusti graudinti, virkdyti: Ir Elzė nė nejuto, kaip toji jos dabar gyvenamoji valanda jai ašaras iš akių spaudė Pt. Nespausk ašarų iš akių motinos nepaklausymais savo Rp. ãšaras spáudžia graudu: Ašaras spaudžia į ją žiūrint. O buvo merginakraujas ir pienas rš. čià spáudžia, čià nèvarva Mrc apie šykštuolį, kuris gailėdamasis duoda. į kójas spáusti Jnš greitai eiti, skubėti: Spausk į kojas, kad nepavėluotumi Dr. į vė́ją spáusti nešdintis, šalintis: Duosu tau piningų, i spáusk į vė́ją Prk. pupà spáudžia šìrdį LTR neiškenčia nepasakęs. rañką (rankàs) spáusti sveikinti: Kada šie žmonės man spaudė ranką kaip artimam draugui, aš iš naujo pajutau, kad mūsų šalis turi daug draugų A.Vencl. Spáudžia sesė baltas rankas paskutinį kartą (d.) An. Rankeles spaudžiau, žiedelius mausčiau (d.) prš. rankàs spáustis sveikintis: Lingavo galvas, spaudėsi kitas kitam rankas rš. raudóną kir̃miną spáusti labai stengtis: Nors ir raudóną kir̃miną spáusi, bet visų rugių per dieną nesuveši Jnš. sū́rį spáusti toks žaidimas: Sū́rį spáudžiant sukrito vaikai į kurkulę J. Vaikai, einam sū́rio spáust Ėr. šìrdį spáusti 1. darytis liūdna, graudu, skaudu: Ligi ašarų šìrdį spáudžia Dkš. O vis dėlto širdį spaudžia, kad šitoje vietelėje bus jau tuščia Vaižg. Spaudžia, drasko širdis kartus sopulys S.Nėr. Visų namiškių širdis spaudė sunkus nujautimasvargu ar daugiau bepasimatys? K.Bor. Ak man, Dieve, širdį spaudžia skirtis iš to krašto J.Jabl(Kp). Lenda tas verksmas, spáudžia šìrdį Aln. Ai, man širdį spaudžia, sopa! A.Baran. Nuliūdimas širdį spaudžia, lyg kad replėmis ją gniaužo Mair. Mušei žirgelį vis per galvelę, spáudė maną širdẽlę (d.) Žln. 2. kelti rūpesčių: Maži vaikai kelius spaudžia, dideli – širdį LKT156(Grz). \ spausti; antspausti; apspausti; atspausti; dasispausti; įspausti; išspausti; nuspausti; paspausti; parspausti; perspausti; piespausti; praspausti; prispausti; suspausti; užspausti

spausti sinonimai

spausti junginiai

  • (su)grūsti, (su)spausti, (su)spausti, spausti (signalą), spausti(s), į(si)spausti

spausti rašyba: spausti sankabos ir stabdžių paminas rekomenduojamaspausti spuogusspausti spuoga sapnespausti angliskaispausti obuoliu sultisspausti sultis vilniujespausti sinonimasspausti ranka sapne

Kitos žodžio spausti reikšmės: Spausti angliškai Spausti vokiškai Spausti sinonimas Spausti lenkiškai Spausti latviškai

Ankstesnis žodis
Sekantis žodis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas