Kas yra stuburas? stùburas sm. (3b) 1. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ anat. per nugarą einanti pagrindinė skeleto dalis, sudaryta iš slankstelių (columna vertebralis): Stuburas susideda iš 31–35 vienas ant kito esančių panašių kaulų – slankstelių rš. Stùburas pagal uodegą J. Stuburo kanalas E. Stùburo iškrypimas MedŽ495. | prk.: Tragedija – dramaturgijos stuburas, jos pagrindas, pati gryniausioji jos forma rš. 2. LVIII1110, NdŽ, Ob, Tr, Klt medžio kamienas, stuobrys: Nukapojo šakas, paliko tik stùburą Ds. Liepo stùburas kokių penkių mėterių Prk. Stori stuburai greitai sudega liepsnoje, o plona šakelė ilgai ilgai dūli pelenuose V.Krėv. ^ Rankos kaip stuburaĩ (storos, su grublėtais, iškraipytais, patinusiais sąnariais) Šmn. Stovi šakės, ant tų šakių stuburas, ant to stuburo kamuolys, ant kamuolio miškas, tarp to miško kiškiai, dešimt gončų gaudo (žmogus krapštosi galvą) Sml. ║ aukštai nupjauto ar nulaužto medžio likusi dalis: Nukirto liepus, norėjo, kad atželtų, ale nudžiūvo stuburai Vp. Smarkaus viesulo būta: medžiai kad išlaužyta, vien tik stuburaĩ stovi PnmR. 3. augalo stiebas, kamblys: Batvinių verdam ne lapus, o stuburiukùs Gdr. 4. Vrn, Ukm, Pbs kelmas: Kai svetimas kerta, aukštus stùburus palieka Dl. Anglis darė iš stuburų̃ Pls. Kelmutės, kur an stuburų̃ auga Vdšk. ^ Tai atsisėdo kai pipiriukas, tai atsisėdo kai stuburiukas LTR(Dkšt). 5. K.Būg(Ds), NdŽ, KŽ, Ut, Ktk, Trgn, Smal, Tvr, Plš, Šr, Mrc stulpas prie dūminės pirkios krosnies su angomis kam pasidėti. Senybos pirkios buvo dūminės, su stuburais TDrIV207(Dglš). Dūminėj pirkioj stùburas buvo prie pripečkai Švnč. Stuburè būdavo tokia pečiorė Sdk. Padžiovink autus an stùburo Ad. Subruk visus geležgalius stuburañ Sv. Pastatyk lemputę ant stùburo Aln. In pečiaus sėdim, pro stùburą dabojam Dglš. Aneina [jaunoji] pirkion, atsistoja, pro stùburą nepraeidama LKKXIII22(Grv). Paimsiu aš tave kitą rudenelį, kai sudils stuburẽlis, pilki akmeneliai (d.) Ad. | Až ardų prie sienų da yr ažugliaudžiai, o prieky stùburas Dgl. ^ Stovi kai stùburas Mlt. Murinas kai stùburas Švnč. An stùburo blynelis (aguona) Rš. ║ šiaip koks stulpas: An kryžakelės buvo stuburas ir an jo parašyta BsPII282(Jž). 6. Klt, Ad krosnies viršus: Velnias užlipo ant stuburo ir tupi SI213. Kad šoks velnias nuo stuburo su visom malkom! LTR(Trgn). 7. LKAI105(Kkl) arklo dalis, ant kurios užmaunami noragai; išara, žagrė: Noragas stuburañ antvertas J.Jabl(Ln). 8. iš medžio kamieno išskobtas avilys, bičių kelmas: Buvo prisvaisę bičių – septyni stuburaĩ J.Jabl(Rgv). 9. scom. Aln prk. nerangus žmogus, stuobrys: Kad ir sekasi tam stùburui prie jaunų mergiočių! Žmt. Tai nedoras tas berniokas – tikras stùburas Vdn. ◊ lankstùs stùburas apie pataikūną: Nemėgstu išglebimo, nemėgstu stuburo lankstaus! V.Myk-Put.
stuburas junginiai
- Stuburas (programavimas)