Kas yra stulbinti? stul̃binti, -ina, -ino tr. Š, DŽ, FrnW, NdŽ; Rtr, Ser, KŽ caus. stulbti; labai stebinti, pritrenkti: Stebinąs, stul̃binąs BŽ471. Jau kelintą kartą ji stulbino mane savotiškomis, labai netikėtomis ir naujomis pažiūromis rš. Šios merginos grožis buvo stulbinantis rš.
stulbinti junginiai
- kelti (kam) siaubą, stulbinti