stūma reikšmė

Kas yra stūma? stūmà sf. (4) DŽ, NdŽ 1. Rtr, Ser, KŽ, LKAI40, Plv, Ldvn, Vrb, Gž, Sb, Gdž, Nmč durų skląstis, sklendė, velkė: Tėvas su motina gulėjo visados klėtyje užsistūmę stūma V.Piet. Trūko stūmos, ir durys parvirto A1884,397. Stūma prie durių daugiausia yra priemeniose Žal. Eidamas gult, užstumk stūmà duris, ba dar vagis gali inlįst Sn. Tiek beldė duris, kad net stū̃mą atmušė Rdm. Ar durų stū̃mą užtraukei? Skrd. Su stūmà stipriau nei su raktu Žln. Seniau po dvi medines stūmàs prie durų pritaisydavo, kad vagys neinsiplėštų Km. Sugedo stūmùkė, negaliu užstumt durų Krsn. | Spynos su sklendėstabdžiais gaminamos su voleliu ir nuožambia stūma (spragtuku) rš. 2. LMD(Dsn), Dkš, Gs krosniakaištis: Užstumk stū̃mą – tai visa šiluma jau išejo Al. 3. lentelė aukštiniui dūminėje pirkioje ar pirtyje uždaryti: Stū̃mą atšauk – dūmai akis išgrauš Trgn. 4. Š, Smn, Lnkl, Žvr, Alk, Klvr, Dkš, Kp, Kl lentelė su kotu grūdams, sniegui ir kt. į krūvą sustumti ar nustumti: Iškulti grūdai į pakraštį būdavo sustumiami stūma, arba barbe rš. Paduok stū̃mą, reik grūdus žerti Br. Susirask stū̃mą, tai galėsi atrausti, kai mes arbuosim Slv. Griebk stū̃mą ir trauk grūdus – sušilsi Krsn. Ve, paimk stū̃mą ir pažerk toliau rugius nuo arpo Gdl. Paimk stū̃mą ir atžerdinėsi kviečius Vs. Imk stūmẽlę ir stumk į krūvelę Al. Pasimkit vaikai stūmàs ir nustumdykit kiemą ir kelią Lp. Pasimk stūmą ir sustumdyk nuo tako purvą PnmA. 5. BzF178, PrL, NdŽ kartis valčiai stumti: Stūmà yra ilgas varpstis, ant galo turia riestą krukį į petį atsiremti Kin. Varyk valtį su stūma – eis lengviau Prk. Pasroviui nevalia inkaro mest, vilkt nei stūma stumt LC1888,49. 6. LKKXII173(Ak) tokia garvežio detalė – buferis, taukšas: Gelžkelio sargas , mašynos pagriebtas, tosios stūmą apsikabinęs, iki sekančio štaciono nusivilkdino ir taipo gyvas išliko LC1884,32. 7. sp sklendė: Skylę galima uždaryti skardine stūmele rš. 8. Rsn įrankis pjauti: Pjovėjas stumia už rankenų nutvėręs stūmą (peilį) palei ledą į triušius, per ką šitie nusipjauna ir virsta priešais ant stūmos rankenų prš. 9. FzŽ124,327 stūmimas, atostūmis: Stūmos jėga – tokia jėga, kuria kūnai vienas kitą atstumia rš. Tarp atomų veikia stiprios traukos ir stūmos jėgos rš. Spaudimo ir stūmos dėsniai rš. Oro stūma rš. 10. scom. menk. rambus arklys ar kumelė: Šita stūmà greitai nenuvažiuosi – ana paejėja ir stojas Pls. Aš nesistumsiu šita stūmà, pakinkyk man kumelį Ds. ^ Menka tu kūma, kad arklys kai stūma Vlk. 11. scom. Pjv, Alk, VšR, Pm, Užp, Blnk menk. nepaslankus, nerangus, be raginimo neišsijudinantis, tingintis žmogus: Stūmà yra žmogus be nūjėgos, be tvarkos: stūmà, kurį reik stumti prie darbo J. Ka tu toks stūmà, nė iš vietos negali pasijudyt Ps. Būt jau nebemažas, tiktai toks stūmà An. Jis jau toks stūmà – prie darbo nepastumiamas Jrb. Tokia jau stūmà, kad niekur neragyta nenueis Snt. Tai stūmà – prie darbo nė stumte nepristumsi Slv. Šitą stū̃mą kur nustūmei, ten nudūrei Gž. O tu, stū̃ma medine, kiek tave pastumi, tiek tu nueini Ig. Nesulauksi, kol šitas stūmà dirbt pradės Rod. Jis kap koks stūmà: kur jį nustūmei, ten ir stovi Mrj. Stumk ir stumk kai kokią stū̃mą. Galgi nenusbosta?! Sdk. 12. scom. Š, Šn, Ds menk. visų varinėjamas, ujamas žmogus, pastumdėlis: Koks jis stūmà: jį visi bara ir stumdo, o jis niekam nieko PnmA. Jis namuos visų stūmà Antš. Parsivežė tę kokį stūmẽlę Vlk.

stūma sinonimai