stumtuvas reikšmė

Kas yra stumtuvas? stumtùvas sm. (2) RŽ; TechŽ23 1. NdŽ, KlK25,71 prietaisas kam stumti, stūma: Aure stumtùvas mėšlų, sąšlavų padirbtas iš lentelės J. Stumtuvas, kuriuo stumia pelus, grūdus klojime Db. ^ Du stumtuvù, du durtuvu, šešios akys, trys subinės (noragai, jaučiai ir artojas) Sch62. 2. DŽ1 tech. artilerijos prietaisas tūtoms ir sviediniams išstumti: Valiklio ir stumtuvo lizdai yra žalvariniai vamzdžiai, įtvirtinti iš priekio į rąmsčio sandūras rš. 3. scom. NdŽ, LKGI333, DŽ1, Kal sakoma apie tinginį, nevikrų žmogų: Stumtùvas – žmogus slinkas, kurį reik stumdyti J. Menkas jis darbininkas, tik stumtùvas Užv. 4. scom. LKKXIX115(Užv, Krš) kas tinkamas siuntinėti, stumdyti prie visų darbų: Keturiolekos, penkiolekos metų buvo patys tie stumtùvai ūkė[je], o dabar tik laksto, važinėjas DūnŽ. O vaikai prakutę! Patys tikrieji stumtuvai prie ūkio LzP. Menkas darbininkas: tik stumtuvẽlis, stumtùvas Plt. 5. scom. sakoma apie sustumtą, negražiai nuaugusį žmogų: Stumtùvų vaikinų buvo daug Grd.

stumtuvas sinonimai