styrėti reikšmė

Kas yra styrėti? styrė́ti, stỹri (-ė́ja Š), -ė́jo intr. DŽ, NdŽ, FrnW, OGLII340, KŽ; R, MŽ381,453, Sut, N, [K], LVIII1068, ArchV4, L, Rtr, Ser žr. styroti: 1. Jon Laukuos tuščios varpos styrė́jo Sv. Avižose tik [ožkų] barzdos stỹri Ad. Vienas da stỹri dantys Msn. Ona labai sublogus, tik nosis stỹri Tvr. Galva iš vandenio stỹri Ds. Pakulinių kelnių spaliai stỹri – paeit negalima Gdr. Jo ragai styrėjo Lp. Tikrai kiškis! Ir ausys styri Mš. Kai kur lapuoti, žiedais nusagstyti stiebeliai pupų stỹri BM60(Žb). Ant ežių styrėjo pasišiaušę kmynai J.Paukš. Styri kalnų snieguotos viršūnės V.Kudir. Atsispyręs tvoros žiūrėjo, per devynius laukus jo (ožio) ragai styrėjo LTR(Ukm). 2. Sut Žiūriu – bobelė stỹri in lietaus Ktk. To kumelėlė pardien stovi, stỹri Mžš. Žiūriu – stỹri baidyklė kluone ant balkio Prn. Pagaliau, užsilenkęs ant stalo, atremia smakrą į rankas ir taip užsisvajojęs ilgai styri I.Simon. 3. Nuo šalčio kūnas pradeda styrė́ti J. Tep sušalo baltiniai, kad net styri Šn. Žiūriu – stỹri negyvi du pacai Ktk. Oi, jūs kvietkai, kvietkai, skubėkit žydėti, kad, sulaukus šalčio, nereiktų styrėti LTR(Ds). 4. glūdėti, slypėti: Tavimp dūmos mano styri visos PK103. Visados tas gėluo jo styri žmogystėj mūsų MP337. 5. impers. N, [K] būti mintyse, rodytis: Rogso mi kas, styri SD205. \ styrėti; atsistyrėti; išstyrėti; pastyrėti