styroti reikšmė

Kas yra styroti? stýroti, -o (-oja K), -ojo intr. K, Š, Rtr, DŽ1, NdŽ, stỹroti KŽ, styróti, stỹro, -ójo BŽ563, Snt, Upn; L 1. būti atsikišusiam, kėksoti: Visus obuolius nukrėtė, tik tuščios šakos stýro Skrd. Kas te stýro papievy? Ds. Stýro vienas butelys an stalo Mrj. Malkos pagalys styro iš grėdos, ištrauk jį, kad kas akies neišsidurtų Dsn. Laibi ir aukšti krosnių kaminai liūdnai styro sugriautų, sudegusių gyvenimų vietoje J.Marc. Zuikio aplink pirtį apibėgta, ir pūkas ant krūmokšnio styro sp. Smailos kasytės, papuoštos raudonais kaspinėliais, styrojo lyg du rageliai J.Avyž. Krūvų krūvos nutašytų skiedrų styrojo visais pašaliais Vaižg. | Styrantis (stačias, standus, mažai lapuotas) stiebas BTŽ412. 2. būti, stovėti kur susitraukusiam, nejudriam, neveikliam ar sušalusiam, sužvarbusiam, gunksoti, karksoti: Stýro užkampy kvieslys J. Ans par dieną stýrojo sustyręs, ant lazdos užsikvempęs J. Styrok nestyrok – nieko nebus Auk. Ko stýrai nėjęs į vidų? Vdžg. Nestýrok be reikalo, o nėko negausi Kv. Stýrok kai giltinė Sg. Ko stýroji lauke, eik į vidų apsišildyti! Grdm. Arkliai par dieną prie karčemos stýrojo Jrb. Nestýrok, dirbk! Prk. Piemuo stýro susitraukęs pastogė[je] Grk. Eik po stogu, ko stýrai ant lytaus! Šmk. Pasipūtęs lyg piktdagis styrojo jis trobos kampe su niekuo nekalbėdamas P.Cvir. Jis stovi ir styro valandų valandas, akis įdūręs į ką nors I.Simon. Kaip sapnuodamas arba snopsodamas stýrodavo po ilgas valandas Sch224. | prk.: Nestyrokit ilgiaus baisingystėj ir surakinime savo Ns1832,5. 3. būti sustingusiam, sukietėjusiam: Stỹro sušalus kaulan staldengtė paklėty Km. 4. N remtis į ką. \ styroti; išstyroti; pastyroti; perstyroti; prastyroti; prisistyroti

styroti sinonimai