Kas yra sudiev? sudiẽv interj. Š, DŽ, NdŽ; L, Rtr žr. sudievu: Nepasakė jis man nei sudiev, nei iki pasimatymo, o tiktai šūktelėjo: – Švieskis ir šviesk! J.Balt. Dėl to jis, nieko daugiau nesakęs, išėjo, be jokio sudiev ir be nieko I.Simon. Sudiẽv tam kartu Mžš. Nu, sudiẽv, aš jau einu Nmč. Sudiev, kvietkeli tu brangiausis! Vnž. Sudiev, sudiev, panytėle, paskutinio karto (d.) Kp. Sudiev, gana lot, reikia jot LTR(Kvt). Sudiev, laimingosios jaunystės svajonės, sudiev, ir auksiniai sapnai! J.Jan. Sugidiẽvgi šitiem nameliam, sugidiẽvgi baltam staleliui (rd.) Jž. Sudiẽv jūs, seni tėveliai, daugiau čionai nevaikščiosiu DrskD175. | prk.: Kepurė ant galvos ir sudiẽv pro duris Rm. Mūsų žmogus kai jau nueina, tai sudiẽv tada (ilgai negrįžta) Skp. Jau dabar visims darbams pasakiau sudiẽv, neblaukiat (nebegaliu dirbti) Šv. O labiausiai jis bijojo, kad nepamatytų Elzė, nes tada sudiev ir meilei, ir trims tūkstančiams! V.Mont. Pirmą, antrą litrą išgėrėm – da nieko, kai trečią atanešė – sudiẽv, razumėli! Ut. Sudiev, balta duona NžR. ^ Sudiev! – Su dviem. Su trečiu pasitikęs pasibučiuok LTsV865(Rm). Sudiev! – Su dviem. Trečiu pasispirk! Ds. Sudiev visiem – apsiavusiem ir basiem (pajuokaujama atsisveikinant) LTR(Pn), LTsV865, Kkl, Ds. Jau paleidei iš rankų, tai ir sudiev, rudi, par kalnelį (viskas baigta)! Ds. ◊ neĩ ãčiū, neĩ sudiẽv nedėkingumui nusakyti: Išėjo, ir nei ačiū, nei sudiev Lnkv. nė̃ (neĩ) lãbas (sveĩkas Trgn), nė̃ (neĩ) sudiẽv nemandagumui (ppr. nesisveikinančio ir neatsisveikinančio) nusakyti: Nė̃ lãbas, nė̃ sudiẽv [vaikai] – pakuty! Krš. sveĩkas ir sudiẽv apie menką, neilgai trunkantį bendravimą: Tokie mes, tiesą pasakius, bičiuliai: sveikas ir sudiev rš.
sudiev junginiai
- likite sveikas! sudiev!