sukristi reikšmė

Kas yra sukristi? sukrìsti 1. intr. parpulti, pargriūti; sukniubti: Arklys po našta parvirto; sukrìto KII276. Staiga pasirėmė alkūnėmis, bandė atsisėsti, vėl sukrito į patalą P.Cvir. Jis paliko trobą ir, sukritęs ant suoliuko po obelaite, susimąstė sp. Bedirbdamas sukrito ir mirė ant vietos Gs. Atrado negyvą, sukritusį Šts. Tik sukritaũ visa, koja kai lūžo Vlkv. Kareivis mostelėjo šoble, ir tasai sukrito ant aslos Žvr. Prašos atleidami, sukrito kẽliais (suklaupė) Šts. Nuvažiavus sukrito jo arklys ir tuoj padvėsė prš. Stabo ištiktas ūmai ant žemės negyvas sukrito Kel1881,35. Kaip tik gaidys pragydo, mergaitė sukrito an žemės BsPII232. Ansai sukritęs gyvop Dievop šaukė Ns1832,3. | Verksmu sukrito jis iš tokių nuopulių J. O ir sukrìto mergelė graudžioms ašarėlėms, jaunoji JD702. Moteros sukrìto verkt Lp. Kai paklausiau apie vaiką, sukrito verksmu Bsg. Sukrito juoku Lkm. Kad sukris visi juoktis! Lp. | refl.: Kriokė (verkė) susikrisdams savo motinos Šts. Graudžiai verkė, ant naujo grėblelio susikrisdamà VoL314. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, ant juodos žemės susikrisdama Kltn. Kad verkė marti – susikrisdamà Upt. 2. intr. visiems suvirsti; trumpam sugulti: Į ratukus sukritę drožiame ant namų Žem. Būtų parbėgę danajai ir savo laivuosna sukritę HI. Už kadugynų sukritę (vaikai) ėmė žiūrėti, kas bus toliau LzP. Jaunimas, sukritęs į vieną didžiulę margą krūvą, gulėjo po beržais rš. | Kitos dienininkės sukrinta pokaičio snausti Žem. Kiek papjovėję, sukritom ant pievos ir užmigom Al. | refl.: Kartoms grajija ir vaikai, ant pilvo susikritę Šts. 3. intr. visiems įkristi, supulti kur: Obuoliai sukrito duobėn Š. Zuikis lėkė – įkrito į duobę, lapė įkrito; stirna, vilkas, briedis, meška, levas – visi sukrito BsPII102. Žuvys sukrito ant žarijų ir visos pavirto į juodą anglį J.Balč. | prk.: Visi ūkio rūpesčiai ant mano galvos sukrito J.Paukš. Ant katro sukris daugiau balsų, tas ir būs išrinktas Šts. ^ Kad aklas aklą veda, abudu sukris į duobę LTR(Rk). 4. intr. sugulti, suvirsti (apie javus, augalus): Nuo dažnų vėjų šįmet javai visai sukrìto Lš. Sukrìtusios avižos Vkš. Linai sukritę subuvę Šts. Miežiai yra nu lytaus sukritę Klp. Derlingi metai: javai net sukrìtę laukūse Sd. 5. intr. susmukti kur: Arkliai balo[je] sukrìto Brs. Bevažiuodami sukrìto į mogną su visais ratais Užv. Velėna viršutinioji partrūko, ir arklys su visu vežimu sukrito neišpasakytai BM329. 6. intr. supulti, suzmekti; susmukti: Būtų labai geri pyragai, kad nebūtų sukrìtę Šl. Šį kartą duona nepavyko: išėjo sukritus kaži koki Škn. Išlytų rugių duona sukriñta Šl. Pečių blogai iškūrenau ir duonos negalėjau gerai iškepti – visa apačia sukrìtusi Vkš. Tėvas išgins mane į pipirų žemę, kaip sukris pyragai Žem. | Pečius jau sukrito (perdegė malkos) Jnšk. Blynai, kol švieži, buvo tokie stori, bet dabar kažkodėl taip sukrìto Rt. ║ atslūgti: Biškį sukrìto upis KlvrŽ. Venta jau gerokai sukritusi Šauk. Kažin dėl ko dideliai sukrinta taukai (puode), kad užšąla? Gršl. 7. intr. Lkv suliesėti, sunykti: Kumelė sukūdo, sukrìto J. Buvo riebus arklys, dabar tik sukrìto Srv. Po ilgai kelionei arkliai sukrìto Kt. Sartis jau tep sukritęs, kad tik skūra ir kaulai likę Mrj. Nuo pažandžių mūsų arkliai visai sukrìto Vl. Kelias dienas arklys nebgavo avižum ir sukrìto Krt. Reik pagirdyti: sukrimta arkliai negėrę Dr. Parduok, kol riebus, nes kai sukrìs, ką begausi Sml. Par darbymetį arklys labai sukrìto Lkm. Kumelė sukritusi kaip šaka On. I tu ma[n] tei sukrìsk, o tokia graži karvė buvo! Jrb. Šienelis pavyto, žirgelis sukrito, nežinau, ar dajosiu aš savo mergelę (d.) Mrj. Tokioj ganykloj besiganydamos karvės visiškai sukrìto Paį. Karvės su visu sukrìs po itokią ganiavą vaikščiodamos Arm. Po šaltos žiemos stotkas (gyvuliai) sukrinta Rod. | Monika vis negalavo, skundėsi diegliais, o pavasarį visai sukrito P.Cvir. Sukrìto vaikas – ir pažintiej negalima Ktk. Ko toks sukrìtęs – ar serga? Vkš. Anas dabar labai sukrìtęs, nebegali pažint Ut. Pavasarį mokiniai nuo mokslo esti sukrìtę Č. Kaip pradėjo ana sirgt, gatavai jau sukrìto Vvr. Par šiuos metus labai sukritaũ, visi sijonai tabaluoja Užp. | Prispaustų kas prie darbo, tuo sukristų lašiniai Žem. Kaip vargas prispaudė, ir lašinukai jos sukrìto Kv. Užmiršo valgį ir miegą, net pilvas sukrito rš. Pasenėjus, veidai sukritę Antš. Jo veidas sukrito LzP. 8. intr. sugriūti, suirti, sutižti: Trioba jau labai sugriuvusi; sukrìtusi KII292. Kibiras iširo; sugriuvo, sukrìto KII368. Rūmas sukrito griuvėsių krūva LzP. Trobos visai sukrìtę Gs. | Buvo viskas sukrìtę. Kai marti atėjo, viskas atgijo Gs. 9. intr. žlugti: Sukrito Romos viešpatystė Gmž. 10. intr. R išsileisti verdant, suvirti: Bulvės miltingos sukriñta, nors da vidurys nesuviręs J. Smėlyne augę bulbės greitai sukrenta Sdb. Sukrito bulvės pervirintos Ob. Labai šlapia vasara šiemet, nesukrìs bulvos Ds. Jau bul'ba, katroj nesukrenta, tai ir skonio par ją nėr Skdt. Bulbės sukrìto, reik nukaisti Pc. Šiemet bulbės gerai suverda, sukriñta Ėr. Miltingos bulvės sukrenta Mšk. Nepasaugojau – bulbės ir sukrìtusios Als. Bulvės gardesnės, kur sukrìtusios Br. Ar jūs bulvės sukrinta? Alk. Mėsa, bulvės sukrito Grž. Žirniai bevirdami taip sukrito, kad košė pasidarė Svn. Lietaus vandeny virinamos pupos sukrinta Pnd. Nemaišyk žuvų: ir taip da sukrìs, lig išvirsi Sdk. Kviečiai reikia gerai virinti, kad sukristų Sn, Pn. Bulvynė, čibulynė, ir sukrito roputynė JD162. 11. intr. suplyšti, sukiurti, susinešioti: Mano marškiniai visai sukrìtę Alk. Tiek sukritę vyrų kelnės, kad nemožna tolko rast, kaip čia ir sulopyt Skdt. Jojo marškiniai tiek jau sukrito, kad tik drizgai beliko rš. 12. intr. prk. sutapti, sutikti: Jųdviejų nuomonės taip sukrinta ir sudaro atskirą krypsnį Vaižg. 13. intr. prk. sugesti: Yra vynyčia visatimė koki aba miestai, didžiais nusidėjimais pagedę ir sukritę SPI321. 14. tr. susišlapinti rasa: Mūsų vainikas nei sudžiovintas, nei suvytintas, aukso kūbke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei vėjo supūstas, nei rasų sukristas Plš. ◊ kalbà (×rodà) sukriñta sutaria, susitaria: Su seserim nesukriñta man rodà KlvrŽ. Sukrimta kalba, galiau vedu (mudu) žanyties Šts. šìrdys sukriñta 1. gerai sugyvena, sutaria: Įsūnint įsūnino, o kaip teko sugyventi, nesugyveno: nesukrito širdys, ir tiek Vaižg. Su lietuviais estų širdys sukrinta, sako, dėl didesnio vienodumo charakterių Vaižg. 2. pamilsta vienas kitą: Na, jaunų širdys sukrito Vaižg. \ kristi; antkristi; apkristi; atkristi; įkristi; iškristi; nukristi; pakristi; parkristi; perkristi; prakristi; prikristi; razkristi; sukristi; užkristi

sukristi sinonimai