sulaižyti reikšmė

Kas yra sulaižyti? 1 sulaižýti K 1. tr. laižant suvalgyti, suėsti: Kiba kap medų sulaĩžo, tep jiej tas raikštes [sutrauko, pražudo]! Lp. | prk.: Kiek turėj[o], sulaižė (išleido) abudu [pinigus] Db. ^ Katės sulaižė (sakoma, kai kas iš valgymo prapuola) LTIII461(Tvr). 2. tr. B prk. išdžiovinti, išsausinti: Ugnis sulaĩžo vandenį J. 3. tr. laižant po truputį surankioti, sugraibstyti: Tą medų jos (bitės) iš žiedų visokių žolių bei medžių sulaižo S.Dauk. Ne vien bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa, bet jos sulaižo dar nu lapų visokių medžių S.Dauk. | prk.: Atolaičio sulaižė (sugraibė) vežimaitį Vlk. ^ Paliejęs putrą, nebsulaižysi Plt. 4. tr. liežuviu sulyginti, suglostyti: Ji (lapė) plutą atkėlė, minkštimą išėdė, tais plutas sulipino gražiai, sulaižė BsPIV285. | refl.: Jaučiai susilaĩžė su liežuviu J. Jei telinga karvė suslaižius in pirmagalį – telyčią atves, o į uodegą – veršį atves Vlk. 5. tr. prk. lygiai, glotniai sušukuoti: Sviestu patepti ir sulaižyti plaukai labai blizga Šl. Ir sulaižyti berno plaukai nepadeda, jei merga nenori Rod. Sulaižė kaip karvė veršį LTR. | prk.: Aplinkui vėjų sulaižyta (sulyginta) balta lyguma rš. Sulaĩžo (suaria) ežią Ėr. | refl. tr., intr.: Anas taip susilaĩžo, kad net blizga Ds. Susilaižyk plaukus, žėk (žiūrėk), kokie pasišiaušę Ėr. Nei susišukuoti gražiai nemoka – eina suslaĩžius kap karvė Lš. 6. refl. prk. susidraugauti, susigerinti: Tai toks su tokiu greit susilaižo, ale greit ir susipyksta Ob. 7. tr., intr. prk. smarkiai suduoti, sudrožti: Aš tave kad sulaižýsiu, tai tu greit apsėsi (nusiraminsi) Nč. Urėdas kad sulaĩžo botagu pjovėjom per pečius! Dv. \ laižyti; aplaižyti; atsilaižyti; įlaižyti; išlaižyti; nulaižyti; palaižyti; persilaižyti; pralaižyti; prilaižyti; sulaižyti; užlaižyti