sultis reikšmė

Kas yra sultis? sùltis sf. sing. (1) [K], KŽ, DŽ 1. SD346, R298, MŽ398, Sut, N žr. sultys 1: Tas obalys be sùlties J. Kibio šaknis numazgojo ir išspaudė sultį, ta (tai) užlaiko i kraujį, i greitai gydo Lž. Grybus laiko devynias dienas, kad paleistų sultį Šts. Jei sukant stiebą trykš noris visu mažiausia sultis, tas rodo, jog šienas nėr dar išdžiūvęs S.Dauk. Sultẽlė, sultikė NdŽ. | prk.: Be jėgos ir sùlties NdŽ. Tol arklį dybavojo (kankino, mušė), kol paskutinę sùltį išsunkė Krkl. [Kristaus] dvasia yra kaip sùltis gyvatos DP606. 2. Mžk sūrymas: Agurkų, kopūstų, mėsos, silkių sùltis NdŽ. Įmerk kilbasus į meisos sùltį Slnt. Įkirtusys ar padūrusys sviesto sulčia užpylė S.Dauk. 3. NdŽ juok. lietus.