Kas yra suristi? surìsti, sùrita, surìto (sùritė) tr. 1. K, DŽ1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę surìto ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus surìtova į ratus Kal. | refl. K. 2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Surìto [iš pradalgių] miežius į eiles Ig. | prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo rš. 3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus surìtus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J. | refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė rš. 4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susrìtom obelin Vrn. 5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susirìto vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs). 6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Surìto, susprogo jautį su ragais Grg. \ risti; antristi; apristi; atristi; įristi; išristi; nuristi; paristi; parristi; perristi; praristi; priristi; suristi; užristi
suristi junginiai
- pririšti/surišti virve, surišti mazgu, surišti virve, surišti/užklijuoti juostele